Neretai keliaujant po Japoniją, stebina ne tik šalies tvarka ir draugiški žmonės, bet ir tai, kaip lieknai atrodo dauguma gyventojų – nors jie kasdien valgo ryžius, dažnai net tris kartus per dieną. Tai iš pirmo žvilgsnio atrodo paradoksalu, ypač tiems, kurie ryžius laiko „kalorijų bomba“. Būtent taip nutiko ir amerikiečiui, metus gyvenusiam japonų ūkyje – jis liko sužavėtas vietinio gyvenimo ritmo ir mitybos subtilybių.
Ryžių porcijos: saikingos ir subalansuotos
Vienas pagrindinių dalykų, kuris mane nustebino – porcijų dydis. Japonai valgo ryžius kone prie kiekvieno valgio, bet nedidelėmis porcijomis. Įprastas ryžių dubenėlis – tik apie 140 gramų, o tai sudaro maždaug 200 kalorijų. Lyginant su vakarietiškomis „kalno dydžio“ porcijomis, japonų lėkštės atrodo kuklios, bet sočios. Net populiarūs onigiri – ryžių rutuliukai, parduodami automatuose – retai viršija 175 kalorijas. Maistas čia skirtas pasimėgavimui, ne prisikimšimui.
Miso sriuba – ne tik skani, bet ir naudinga
Kas mane ypač žavėjo, tai įprotis valgyti lengvas sriubas prieš pagrindinį patiekalą. Tiek pusryčiams, tiek pietums, tiek vakarienei dažnai patiekiama miso sriuba ar skaidrus daržovių sultinys. Tai ne tik sušildo, bet ir padeda greičiau pasijusti sočiam. Tyrimai rodo, kad sriuba prieš valgį gali sumažinti bendrą suvartojamų kalorijų kiekį net 20 %. Kai tai tampa kasdieniu įpročiu, per savaitę susidaro nemenkas kalorijų sumažėjimas.
Be užkandžiavimo ir greito maisto
Viena iš ryškiausių kultūrinių pamokų, kurias parsivežiau iš Japonijos, – užkandžiavimas yra retenybė. Gatvėje valgyti laikoma netaktiška, o saldainių automatai, nors jų ir yra daug, siūlo dažniau žaliuosius gėrimus nei saldžius batonėlius. Net gazuoti gėrimai – retenybė. Palyginus, JAV net 20 % maisto biudžeto skiriama „greitam maistui“. Tuo tarpu japonai renkasi subalansuotą mitybą, o ne perdirbtus produktus.
Judėjimas – kasdienybės dalis
Kai gyvenau mažame Japonijos kaimelyje, mano dviratis tapo pagrindine transporto priemone. Vaikščiojimas ir dviračiai čia tokie įprasti, kad automobilis dažnai tampa tik savaitgalio prabangos dalyku. Net miestuose, traukinių stotys yra suprojektuotos taip, kad žmonės nueitų tūkstančius žingsnių per dieną. Be to, buvimas namie ant tatamių, o ne ant sofų, skatina laikysenos raumenų naudojimą – net sėdint dirba kūnas.
Maisto pagarba nuo mažens
Vieną vakarą vakarieniaudamas su šeima, pastebėjau, kad net vaikai išdubena lėkštes taip, jog nelieka nė kruopelės ryžių. Maisto švaistymas čia – beveik nuodėmė. Išmesti likučius ar nebaigti porcijos laikoma labai nemandagu. Ši pagarba formuojama nuo vaikystės – mokyklose vaikai patys padeda porcijas ir išmoksta valgyti tiek, kiek reikia. Tai skatina sąmoningą valgymą ir padeda išlaikyti saiką.
Ko galime pasimokyti?
Nepaisant vis labiau vakarietiškėjančios mitybos, Japonija išlieka viena iš mažiausiai nutukusių išsivysčiusių šalių – vos 3,6 % gyventojų turi nutukimą (pagal KMI), palyginti su 32 % JAV. Ryžiai čia tik dalis didesnės dėlionės: viskas priklauso nuo to, kaip ir kiek valgoma, kaip gyvenama, kiek judama ir kiek vertinamas pats maistas. Galbūt tai ne stebuklas, o paprasta – pagarba sau ir lėkštei.