Ar kada nors atidarėte savo spintą ir nustebote, kiek drabužių neturite pakankamai laiko dėvėti? Tai dažnas reiškinys, ypač kai kalbame apie greitąją madą, kuri paverčia drabužių pirkimą lengvu ir prieinamu, tačiau sukelia daugybę problemų tiek jums, tiek aplinkai.
Greitosios mados iššūkiai
Greitoji mada – tai terminas, apibūdinantis drabužių gamybą dideliais kiekiais ir mažomis sąnaudomis. Šis modelis leidžia prekiauti naujais drabužiais už itin mažas kainas, tačiau dažnai atsilieka aukštos kokybės ir tvarumo sąlygomis. Pavyzdžiui, žinomi prekių ženklai kasdien pristato tūkstančius naujų modelių, kurie išparduodami per kelias dienas. Tačiau tai sukuria didelį atliekų kiekį ir prisideda prie aplinkos taršos. „Greenpeace“ duomenimis, drabužių gamyba šiuo metu sudaro apie 10% viso pasaulio CO2 išmetimų, tai lyginama su Europos Sąjungos išmetimais.
Drabužių per gyvenimą
Per naujausią Segovijos tvarumo forumą dalyvavę ekspertai atskleidė, kad vidutiniškai vienas žmogus per metus įsigyja apie 15 kilogramų drabužių. Tai reiškia, kad visą gyvenimą žmogus gali turėti nuo 800 iki 1500 kilogramų drabužių. Ellen MacArthur žiedinės ekonomikos fondo duomenimis, nuo 2000 iki 2015 metų drabužių gamyba padvigubėjo, o dabar „Hot or Cool“ tvarumo instituto ekspertai rekomenduoja sumažinti drabužių spintą iki 74 vienetų, iš kurių kasmet įsigyjama tik penki nauji drabužiai. Tai padėtų pasiekti Paryžiaus susitarimo klimato tikslus ir sumažinti mūsų poveikį planetai.
Greitosios mados poveikis aplinkai
Vienas ryškiausių greitosios mados trūkumų – tai didžiulė žalą aplinkai. Pavyzdžiui, vieno medvilninio marškinėlio gamyba sunaudoja apie 2700 litrų vandens, kas lyginama su vandens kiekiu, kurį žmogus išgeria beveik per trejus metus. Be to, medvilnės auginimas dažnai prisideda prie natūralių išteklių trūkumo ir sausros, kaip tai matyti Aralo jūros regione. Poliesteris, kuris plačiai naudojamas greitoje madai, yra labai neatsinaujinanti medžiaga, kurios gamyba reikalauja didelių kiekių naftos ir prisideda prie mikroplastiko taršos. „Greenpeace“ prognozuoja, kad jei šio pluošto naudojimo tendencija išliks, 2050 metais naftos suvartojimas padidės tris kartus.
Labai ribotas naudojimas
Daugelis greitosios mados drabužių naudojami tik kelis kartus prieš jų dėvėjimą pamažu prarandant kokybę. Verslininkai teigia, kad vidutiniškai naudojant tik penkis kartus, išmetamas 400% daugiau CO2 nei jei drabužiai būtų naudojami 50 kartų. Be to, žemiausia kaina dažnai atspindi žemą kokybę, todėl drabužiai lengvai išsitraukia ir greitai susidėvi. Socialiniai tinklai ir mikrotrendai dar labiau skatina trumpalaikį drabužių vartojimą, o interneto pardavimai siekia beveik 23% visų sektoriaus pardavimų.
Ateities kalnai šiukšlių
Didelis drabužių kiekis, kuris baigia savo gyvenimą sąvartynuose, kelia rimtų problemų aplinkai. „Greenpeace“ ataskaitoje „Poisoned Gifts“ nurodoma, kad Ispanijoje kasmet į sąvartynus išvežama beveik 990 000 tonų drabužių daugiau. Šie drabužiai dažnai būna eksportuojami į Rytų Europą ir Afriką, kur dalis jų tampa atliekomis arba sudeginama, sukeliant didelį taršos lygį. Tik 10% tekstilės atliekų yra perdirbamos, o mažiau nei 1% grįžta į uždarą ciklą.
Mažiau matomas greitosios mados poveikis
Nors tai nėra taip akivaizdu kaip atliekos sąvartynuose, mikroplastikas iš poliesterio daro didelę žalą vandenynams. Pagal Europos Komisijos ataskaitą, tekstilės sektorius yra 35% mikroplastiko atliekų šaltinis, viršijantis padangų (28%) ar valymo priemonių (2%) taršos lygį. Be to, greitosios mados sektorius dažnai pasižymi nestabiliosiomis darbo sąlygomis, nes siekia mažinti išlaidas. Tai reiškia, kad daug darbuotojų dirba nepakeliamomis darbo valandomis ir uždirba nepakankamą atlyginimą, kas dar labiau prisideda prie socialinių problemų.
Kaip išlipti iš greitosios mados rato
Norint sumažinti neigiamą greitosios mados poveikį, svarbu atlikti individualius žingsnius. Sąmoningas vartojimas, pirkimas mažiau, bet kokybiškesnių drabužių ir rinkimasis tvarių prekių ženklų gali padėti. Ana de Santos, knygos „Gyvenimas be pėdsakų“ autorė, teigia: „Norint išlipti iš greitosios mados rato, reikia sąmoningumo ir norėjimo keisti savo vartojimo įpročius.“ Be to, tvarios mados rinkos augimas, remiantis kai kuriomis ataskaitomis, kasmet didėja 9%, rodo, kad daugiau žmonių pradeda vertinti kokybę ir tvarumą prieš kiekybę.
Rinkdamiesi pirkti mažiau drabužių ir pasirinkti kokybiškesnius bei tvaresnius variantus, ne tik sumažinsite savo atliekų kiekį, bet ir prisidėsite prie aplinkos apsaugos bei socialinių sąlygų gerinimo. Tai mažas žingsnis kiekvienam, bet kartu gali turėti didelį poveikį mūsų planetai.