Žemas kraujospūdis gali sukelti sąmonės netekimą ir nemalonius simptomus kasdieniame gyvenime. Kas tiksliai sukelia hipotenziją? Kokie yra žemo kraujospūdžio požymiai? Ką daryti, kad padidintumėte kraujospūdį? Ar tai pavojinga? Kada reikia sunerimti?
Kas yra hipotenzija?
Hipotenzija yra būklė, kai kraujospūdis sumažėja tiek, kad sukelia simptomus, tokius kaip galvos svaigimas ar alpimas. Tai yra priešingybė hipertenzijai. Hipotenzija dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms, diabetikams ir širdies ligomis sergantiems žmonėms.
Nors žemas kraujospūdis nėra pavojingas širdies ir kraujagyslių sistemai, kaip aukštas kraujospūdis, jo simptomai gali būti labai nemalonūs. Tai gali būti regėjimo sutrikimai, galvos svaigimas, galvos skausmai, silpnumas, alpimas, nuovargis ar nemiga. Labai žemas kraujospūdis gali būti pavojingas, nes gali sukelti šoką, kurio metu organai yra pažeidžiami dėl nepakankamo kraujo srauto.
Kokios yra žemo kraujospūdžio priežastys?
Hipotenziją gali sukelti įvairios priežastys:
- Mažų arterijų (arteriolių) išsiplėtimas dėl bakterijų gaminamų toksinų tam tikrų infekcijų metu, tam tikri vaistai, nugaros smegenų pažeidimai, alerginės reakcijos (anafilaksinis šokas), tam tikri endokrininiai sutrikimai.
- Nepakankamas kraujo tūris dėl dehidratacijos, kraujavimo ar inkstų ligos.
- Širdies sutrikimai (širdies priepuolis, širdies ritmo sutrikimai, tachikardija, vožtuvų ligos, bradikardija).
- Tam tikros ligos, tokios kaip Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė.
Kita priežastis gali būti autonominė neuropatija – periferinės neuropatijos rūšis, kai pažeidžiami nervai, perduodantys signalus tarp smegenų ir širdies bei kraujagyslių.
Ortostatinė hipotenzija ir silpnumo jausmas
Kai žmogus greitai pereina iš sėdimos pozicijos į stovimą, kraujospūdis smegenų kraujagyslėse sumažėja, sukeldamas laikiną galvos svaigimo ar alpimo jausmą. Šis reiškinys vadinamas ortostatine hipotenzija. Jis gali būti ryškesnis žmonėms, kuriems trūksta skysčių, kurių kūno temperatūra yra aukšta (pvz., po karštos vonios), sergantiems tam tikromis ligomis arba ilgai gulintiems ar sėdintiems.
Kaip padidinti kraujospūdį?
Gydytojai gydo hipotenzijos priežastį. Dažnai jie taip pat skiria skysčius intraveniniu būdu, jei širdis gali tvarkytis su papildomais skysčiais. Taip pat gali būti rekomenduojama dėvėti kompresines kojines, kurios padeda kraujui grįžti į širdį.
Valgykite daugiau druskos
Druska padeda sulaikyti vandenį arterijose, taip padidindama kraujospūdį. Vartoti pakankamai druskos yra svarbu siekiant sumažinti hipotenzijos problemas.
Palaikykite tinkamą hidrataciją
Skysčiai didina kraujo tūrį, o kai kurios natrio turinčios vandens rūšys gali turėti dvigubą naudą. Gerkite pakankamai vandens ir ribokite alkoholio vartojimą, nes jis plečia kraujagysles ir gali sumažinti kraujospūdį.
Naudokite kompresines kojines
Jei ilgą laiką tenka stovėti, apsvarstykite galimybę dėvėti kompresines kojines, kurios padeda kraujui neįstrigti kojose ir mažina alpimo riziką.
Poilsis
Jei jaučiatės pavargę, geriausias sprendimas yra poilsis. Po pietų leiskite sau nusnausti, kad padėtumėte kūnui virškinti, ir pakelkite kojas.
Tinkami judesiai
Kad išvengtumėte alpimo dėl hipotenzijos, prieš fizinį krūvį lėtai tempkitės, masažuokite kojas ir judinkite pirštus, o tada lėtai atsistokite. Vidutinė ir reguliari fizinė veikla gali padėti pagerinti kraujo cirkuliaciją.
Kaip reaguoti alpimo atveju?
Jei jaučiate, kad galite alpti, atsisėskite arba atsigulkite, kad kraujas geriau tekėtų į smegenis, ir, jei įmanoma, pakelkite kojas. Jei sėdite, lenkitės į priekį tarp kojų. Atlaisvinkite aptemptus drabužius ir apsipilkite veidą vandeniu.
Kada reikia sunerimti?
Hipotenzija dažniausiai nereikalauja medicininės pagalbos, tačiau tampa problema, jei simptomai trukdo kasdieniam gyvenimui arba jei kraujospūdis dažnai krenta. Jei kraujospūdis labai sumažėja ir išlieka žemas, gali prireikti skubios pagalbos, nes organai gali pradėti funkcionuoti netinkamai.
Diastolinis ir sistolinis kraujospūdis
Kraujospūdis matuojamas dviem skaičiais:
- Sistolinis (aukščiausias skaičius) rodo kraujospūdį, kai širdis susitraukia.
- Diastolinis (žemiausias skaičius) rodo kraujospūdį, kai širdis ilsisi tarp susitraukimų.
Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis neturi viršyti 135/85 mmHg. Jei kraujospūdis yra mažesnis nei 100/60 moterims ir 110/70 vyrams, tai laikoma hipotenzija.
Atminkite, kad kraujospūdis gali svyruoti dėl streso ir nerimo, todėl svarbu reguliariai tikrinti savo sveikatą ir konsultuotis su gydytoju dėl bet kokių simptomų ar rūpesčių.