Vienintelis intensyvaus pratimo epizodas sumažina fizinį aktyvumą ir kūno temperatūrą, o tai prisideda prie svorio padidėjimo

Vienintelis intensyvaus pratimo epizodas sumažina fizinį aktyvumą ir kūno temperatūrą, o tai prisideda prie svorio padidėjimo

Gyvensena mityba, dietos, judėjimas

Pratimai dažnai rekomenduojami kaip veiksminga svorio metimo strategija. Tačiau neseniai Tsukubos universitete atliktas tyrimas su gyvūnais atskleidė, kad intensyvūs pratimai gali sumažinti vėlesnį fizinio aktyvumo lygį ir kūno temperatūrą, o tai galiausiai prisideda prie svorio padidėjimo. Šis stebėjimas gali būti susijęs su streso hormono kortikosterono cirkadinio ritmo sutrikimais ir gali sutrikdyti sinchroninį fizinio aktyvumo ir kūno temperatūros poveikį.

Pratimai teikia daug naudos sveikatai, tačiau jų poveikis svorio metimui kartais yra mažesnis nei tikėtasi. Šis reiškinys gali būti antrinis dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo po mankštos, tačiau mechanizmas dar nėra visiškai suprantamas.

Streso hormonas kortikosteronas seka cirkadinį ritmą, jo yra mažai prieš miegą ir didžiausias pabudus, taip pat reguliuoja fizinį ir protinį aktyvumą. Todėl mokslininkai iškėlė hipotezę, kad net vienas didelio intensyvumo mankštos seansas gali sutrikdyti šį ritmą, dėl to sumažėja fizinis aktyvumas ir šilumos gamyba bei sumažėja svorio metimo efektas.

Norėdami patikrinti šią hipotezę, pelės buvo suskirstytos į tris grupes taip: didelio intensyvumo pratimai, vidutinio intensyvumo pratimai ir poilsis. Buvo stebimas pelių fizinis aktyvumas ir pagrindinė kūno temperatūra, kurie yra šilumos gamybos indeksas prieš ir po treniruotės. Tyrimas paskelbtas m Medicina ir mokslas sporte ir mankštoje.

Didelio intensyvumo pratimų grupėje tiek fizinis aktyvumas, tiek pagrindinė kūno temperatūra po mankštos žymiai sumažėjo, nepaisant to, kad maisto suvartojimas nepasikeitė, todėl kūno svoris auga.

Be to, mokslininkai pastebėjo fizinio aktyvumo ir kūno temperatūros sinchronijos sutrikimą. Kartu jie patvirtino teigiamą ryšį, kad santykinai žemas kortikosterono kiekis kraujyje pabudimo metu buvo susijęs su mažesniu fiziniu aktyvumu.

Išvados rodo, kad vienas didelio intensyvumo pratimų seansas gali sutrikdyti cirkadinį kortikosterono ritmą, dėl to sumažėja fizinis aktyvumas, kūno temperatūra ir kūno svoris.

Šiame tyrime pabrėžiama, kaip svarbu atsižvelgti ne tik į fizinio krūvio metu sudegintas kalorijas, bet ir į vėlesnį aktyvumo lygį bei cirkadinį ritmą kuriant pratimų režimus efektyviam svorio metimui.