Charleso Darwino universiteto (CDU) atliktas tyrimas panaudojo unikalų privalomo kaukės dėvėjimo COVID-19 pandemijos kontekstą, kad ištirtų ryšį tarp mikčiojimo, su nerimu susijusio saugumo elgesio ir iššūkio palaikyti atvirą bendravimą.
CDU dėstytojo ir kalbos patologo dr. Hamido Karimi vadovaujamas tyrimas atskleidžia, kaip baimė dėl neigiamo klausytojų vertinimo daro įtaką suaugusiems, kurie mikčioja (AWS), todėl vieni mikčiojimą slepia už kaukės, o kiti pasirenka atvirai bendrauti, nepaisant to.
Tyrimas „Už kaukės: mikčiojimas, nerimas ir bendravimo dinamika COVID-19 eroje“ buvo paskelbtas Tarptautinis kalbos ir komunikacijos sutrikimų žurnalas.
Dauguma respondentų nurodė, kad kaukės trukdo neverbaliniams signalams, kuriais jie kitu atveju pasikliavę signalizuotų apie kalbos blokavimą, o tai lemia neigiamą savęs suvokimą ir sumažina gebėjimą naudotis sklandumo formavimo technikomis.
Sklandumo formavimo metodai padeda valdyti AWS simptomus ir jų sunkumą, įskaitant sulėtėjusį kalbos greitį, švelnų kalbos inicijavimą, švelnų balso pradžią ir diafragminį kvėpavimą.
Nors kai kurie tyrimo dalyviai manė, kad kaukės yra patikima trumpalaikė priemonė mikčiojimui ir nerimui nuslėpti, daktaras Karimi pažymėjo, kad labiausiai pageidaujamas atviras ilgalaikis bendravimas be kaukių keliamų iššūkių.
„Kaukės gali veikti kaip subtilus skydas, užstojantis išorinius mikčiojimo požymius ir suteikiantis paguodos nuo nerimo bei visuomenės dėmesio, dažnai siejamo su tokiu elgesiu“, – aiškino daktaras Karimi.
„Tačiau šis slėpimas kainuoja; sutrikdoma kalba ir trukdoma esminiams neverbalinės komunikacijos elementams, tokiems kaip veido išraiškos, būtinos efektyviam bendravimui.
Kadangi iki 60 % mikčiojimo gydymo siekiančių asmenų atitinka socialinio nerimo sutrikimo kriterijus, dr. Karimi teigė, kad tyrimas pabrėžė visapusiškų terapinių intervencijų, skirtų fiziniams ir kognityviniams bei emociniams mikčiojimo AWS aspektams, poreikį.
„Pripažįstant saugaus elgesio ir susitelkusio dėmesio vaidmenį išlaikant socialinį nerimą, pabrėžiama integruoto terapinio požiūrio į AWS svarbą“, – tęsė dr. Karimi.
„Tik sprendžiant kalbos sklandumą, neatsižvelgiant į susijusius pažintinius ir emocinius veiksnius, nepavyksta tinkamai gydyti mikčiojimo.