Remiantis pirmuoju tyrimu, kuris parodė šį poveikį, didėjantis fizinis pasirengimas turi priežastinį ryšį su geresniu kalbos supratimu.
Tyrimas, paskelbtas m Senėjimas, neuropsichologija ir pažinimas Agderio (Norvegijos) ir Birmingemo (JK) universiteto mokslininkai nustatė, kad vyresni vienakalbiai suaugusieji, kurie baigė šešių mėnesių pratimų programą, greičiau atliko kalbos supratimo testus, palyginti su kontroline grupe.
Dalyvių, kurie sekė šešių mėnesių pratimų namuose programą, buvo paprašyta atlikti vieną žiedinę treniruotę ir du kardio intervalų seansus per savaitę – vaikščioti įkalnėn, bėgioti ar bėgioti. Po bandymo vienakalbių ir dvikalbių dalyvių pratimų grupės žymiai pagerino jų kūno rengybos lygį, išmatuotą VO2 maks balai.
Tyrimo dalyviai prieš ir po treniruotės buvo tikrinami dėl jų gebėjimo atpažinti tikslinį žodį sakinyje. Vienakalbiai dalyviai, kurie laikėsi mankštos režimo, 7% greičiau atrasdavo teisingus žodžius, kai jų kūno rengyba pagerėjo.
Dr. Katrien Segaert iš Birmingamo universiteto Psichologijos mokyklos ir tyrimo autorius sakė: „Tai pirmasis mums žinomas tyrimas, kuris nustato priežastinį ryšį tarp kūno rengybos gerinimo ir kalbos apdorojimo, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Kalbos apdorojimas yra svarbi ir įdomi studijų sritis: gebėjimas bendrauti yra tokia pagrindinė kiekvieno žmogaus kasdieninio gyvenimo funkcija. Rezultatai vienakalbių grupėje rodo, kad kūno rengybos gerinimas yra susijęs su geresniu pažinimu, o tai pabrėžia, kaip svarbu reguliari mankšta skirta sveikam senėjimui.
„Mankštos režimas, kurio dalyviai laikėsi, nebuvo sudėtingas ar daug reikalaujantis, ir matėme, kad daugelis dalyvių sugebėjo užbaigti programą paprasčiausiai pakoreguodami savo kasdienybę, pavyzdžiui, į savo dieną įtraukdami greitą pasivaikščiojimą į kalną.
Tarp dvikalbių tyrimo dalyvių, nepaisant to, kad padidėjo VO2 maks pratimų grupės balai, nebuvo ryšio su pagerėjusiais kalbos supratimo testų balais, o rezultatai buvo labai panašūs į kontrolinės grupės. Taip buvo nepaisant to, kad testas buvo atliktas dvikalbio kalbėtojo gimtąja kalba.
Dr. Eunice Fernandes iš Agderio universiteto Užsienio kalbų ir vertimo katedros ir atitinkamas autorius sakė: „Dvikalbių grupėje matėme skirtingus rezultatus nei vienakalbėje grupėje. Labai tikėtina, kad taip yra dėl skirtingų pažinimo poreikių kalbos apdorojimas pridedant antrą kalbą.
„Svarbu pažymėti, kad dvikalbės grupės kūno rengybos gerinimas neturėjo jokio žalingo poveikio, be to, tai pabrėžia esamus tyrimus, kurie rodo, kad dvikalbėse smegenyse vyksta kažkas sudėtingesnio, kai kalbama apie kalbos apdorojimą, kuriam tai neturėjo įtakos. intervencija“.