Žmonių, sergančių pirmine progresuojančia išsėtine skleroze (IS), naujajame tyrime nerasta skirtumo tarp žmonių, vartojančių tam tikrus vaistus ir nesigydančių neįgalumo pablogėjimo. Tyrimas paskelbtas 2024 m. rugsėjo 25 d. internetiniame numeryje Neurologija.
Sergant IS, organizmo imuninė sistema atakuoja mieliną – riebalinę baltąją medžiagą, kuri izoliuoja ir apsaugo nervus. Žmonėms, sergantiems pirmine progresuojančia IS, simptomai nuolat mažėja. Maždaug 10–15% žmonių, sergančių šia liga, turi šio tipo IS.
Tyrimo metu buvo tiriamas rituksimabas ir okrelizumabas, anti-CD20 infuzinis gydymas, skirtas baltymui, vadinamam CD20, randamam kai kuriuose baltuosiuose kraujo kūneliuose, vadinamuose B ląstelėmis. Manoma, kad šių ląstelių pašalinimas iš kraujotakos sumažina uždegimą ir mielino pažeidimą.
JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) okrelizumabą patvirtino pirminei progresuojančiai IS ir žmonėms, sergantiems recidyvais, tačiau rituksimabą patvirtino ne. Rituksimabas yra FDA patvirtintas kitoms ligoms, pvz., Reumatoidiniam artritui, ir nepaskirtas MS.
„MS yra negalią sukelianti liga, todėl labai reikia gydymo, kuris sulėtintų progresavimą iki blogesnės negalios“, – sakė tyrimo autorė Laure Michel, medicinos mokslų daktarė, Reno universiteto Prancūzijoje. „Anti-CD20 terapija yra plačiai skiriama iš dalies dėl to, kad alternatyvių gydymo būdų yra nedaug. Tačiau mūsų tyrimas rodo, kad jie negali sulėtinti negalios pablogėjimo žmonėms, sergantiems pirmine progresuojančia IS.”
Tyrime dalyvavo 1 184 žmonės, sergantys pirmine progresuojančia IS, kurių vidutinis amžius buvo 56 metai. Dvejus metus iki tyrimo jie nevartojo vaistų nuo IS. Tyrimo metu 295 žmonės buvo gydyti rituksimabu, 131 buvo gydomi okrelizumabu ir 728 buvo negydyti. Jie buvo stebimi vidutiniškai ketverius metus.
Dalyvių negalios lygis buvo matuojamas skalėje, kurios balai svyravo nuo nulio, ty jokių simptomų, iki 10 balų, ty mirtį dėl IS. Tyrimo pradžioje visi dalyviai surinko 6,5 balo ar mažiau.
Tada mokslininkai išmatavo, kiek laiko prireikė, kol žmonės pasieks pirmą patvirtintą negalios progresavimą. Tiems, kurių balas tyrimo pradžioje buvo mažesnis nei 5,5, pakėlimas vienu balu skalėje buvo laikomas progresuojančiu dėl negalios. Jei jų balas buvo 5,5 ar daugiau, 0,5 balo pakėlimas skalėje buvo negalios progresavimas.
Prisitaikę prie galimų skirtumų tarp gydytų ir negydytų grupių, mokslininkai nustatė, kad tarp vartojančių vaistus ir nevartojančių vaistų nesiskyrė laikas, per kurį perėjo į kitą negalios lygį.
„Vaistai nuo MS gali būti brangūs ir sukelti šalutinio poveikio riziką“, – sakė Michelis. „Mūsų rezultatai rodo, kad reikia nuolat vertinti MS gydymo būdus, siekiant nustatyti, ar nauda yra didesnė už riziką žmonėms, sergantiems pirmine progresuojančia IS.
Tyrimo apribojimas yra tas, kad tai buvo žvilgsnis į praeitį ir neseka žmonių realiu laiku. Be to, tarp tų, kurie vartojo vaistus, dauguma vartojo rituksimabą, o mažiau žmonių vartojo okrelizumabą. Norint patvirtinti išvadas, reikia atlikti daugiau tyrimų didesnėse žmonių grupėse.