Kai gydytojai ir slaugytojai perduoda paciento informaciją iš vienos pamainos į kitą – keitimasis žinomas kaip „perdavimas“, – konkretūs žodžiai, kuriuos jie vartoja už uždarų durų, yra svarbesni, nei jie gali suvokti.
Tyrimas, paskelbtas m JAMA tinklas atidarytas rodo, kad kai gydytojai girdi, kaip pacientas apibūdinamas neigiamai šališka kalba, jie mažiau jaučia empatiją pacientui ir kai kuriais atvejais tampa ne tokie tikslūs, kai prisimena svarbias paciento sveikatos detales. Straipsnis pavadintas „Nešališka kalba imituojamuose perdavimuose ir gydytojų prisiminimuose bei požiūriuose“.
Tokie suvokimo pokyčiai daugeliu atvejų gali būti subtilūs ir netyčiniai, tačiau, kadangi šie paslėpti šališkumas didėja, jie gali turėti įtakos pacientų priežiūrai.
„Daug kas čia vyksta pažinimo prasme – kaip mes, kaip gydytojai, apdorojame informaciją ir kaip redakcinis rašymas ar neigiamas kalbėjimas apie pacientą iš tikrųjų gali aptemdyti klausytojo mintis ir paveikti priežiūrą, kurią jie galiausiai suteikia pacientui“, – sakė pagrindinis autorius Austinas. Wesevich, MD, MPH, MS, hematologas ir sveikatos paslaugų tyrėjas iš Čikagos medicinos universiteto.
Šis naujas tyrimas grindžiamas ankstesniais tyrimais, paskelbtais m JAMA pediatrija kuriame Wesevičius ir kolegos iš Duke universiteto užfiksavo ir išanalizavo realaus gyvenimo perdavimus pagrindiniame medicinos centre.
Ankstesniame darbe jie nustatė, kad šiuose užkulisiniuose instruktažuose 23% atvejų buvo neigiama arba šališka kalba, ypač kai buvo aptariamos tam tikros grupės, tokios kaip juodaodžiai ar nutukę pacientai.
Norėdami pamatyti, kaip šie šališkumas veikia klausytojus, tyrėjai sukūrė tolesnę apklausą pagrįstą eksperimentą, kuriame kiekvienas dalyvaujantis gydytojas išgirdo tris trumpus, įrašytus perdavimus, glaudžiai pagrįstus faktiniais.
Kiekvienam perdavimo scenarijui mokslininkai sukūrė dvi versijas: neutralią, kurioje tiesiog buvo nurodyta paciento situacija ir poreikiai, ir šališką, išreiškiančią arba neigiamą stereotipą, kaltinimą arba abejones paciento patikimumu.
Išklausę kiekvieną perdavimą, dalyviai atsakė į vieną atsakymų variantų klausimą, tikrindami, ar jie prisimena pagrindines medicinines detales, atliko apklausą, kurioje buvo įvertintas jų požiūris į pacientą, ir užrašė tris trumpus „pagrindinius dalykus“ iš to, ką išgirdo.
„Nenuostabu, kad mūsų rezultatai patvirtino, kad kai girdi šališką kalbą apie ką nors, tu jautiesi mažiau teigiamai apie tą asmenį“, – sakė Wesevičius. „Tačiau buvo nuostabu pastebėti, kad kai dalyviai išgirdo tam tikrą priekaištą, nukreiptą į pacientą dėl jų būklės, jie buvo mažiau linkę teisingai atsakyti į klausimą su atsakymų variantais apie paciento priežiūrą“.
Girdėdamas panieką, skepticizmą ar stereotipais pagrįstomis prielaidomis pacientą, klausytojas sumažina gebėjimą prisiminti esmines klinikines detales, pvz., laboratorijos rezultatus, simptomus, kuriuos reikia stebėti per naktį, ar rekomenduojamus gydymo būdus.
Straipsnyje mokslininkai pažymi, kad dėl rasinės mažumos pacientai patiria neproporcingą medicininių klaidų skaičių. Vengiant šališkumo perdavimo metu, gali padidėti empatija ir sumažėti klaidų lygis – veiksniai, tiesiogiai susiję su sveikatos rezultatais.
„Kai šiuose perdavimuose pastebime, kad tam tikri pacientų tipai patiria didžiausią problemos sėkmę, turime ką nors padaryti, kad pabandytume sušvelninti šią situaciją“, – sakė Wesevičius. „Manau, kad perdavimo standartizavimas yra būdas apsaugoti pažeidžiamus pacientus, nes privilegijų sąlygos tampa lygesnės.
Siekdami standartizuoti perdavimą, kai dalijamasi tik neutraliais, mediciniškai svarbiais faktais, o nereikalingi komentarai ar asmeninis nepasitenkinimas, mokslininkai teigia, kad sveikatos priežiūros institucijos gali padėti išvengti šališkumo įsiskverbimo į šiuos svarbius pranešimus. Kai kurios medicinos organizacijos pradėjo skelbti gaires, kaip supaprastinti perdavimą, o šis tyrimas prideda įrodymų, kad tokios pastangos galėtų padėti apsaugoti pacientų gerovę.
Net kol ligoninių vadovai, pedagogai ir politikos formuotojai stengiasi sukurti standartizuotas gaires, priežiūrą ir mokymus, kuriais siekiama neutralizuoti šališkumą, Wesevičius pabrėžia, kad pacientai ir šeimos taip pat gali turėti įtakos. Kalbėjimas, kai kažkas jaučiasi „netinkama“, užtikrinant, kad į klausimus būtų atsakyta gerai, ir užtikrinant, kad kita pamaina žinotų svarbias detales, gali padėti kovoti su stereotipų, kaltinimų ir abejonių padariniais.
„Tie, kurie dirba sveikatos priežiūros srityje, dažnai yra labai gerų ketinimų, tačiau jie yra žmonės, juos nusivilia dalykai ir jie išreiškia skirtingus šališkus – tiek numanomus, tiek atvirus“, – sakė Wesevičius. „Taigi, svarbu pasisakyti už save ar savo artimuosius, nes nežinai, ar gydytojas išgirdo ar įsisavino viską, ką norėtum, kad jis žinotų, kai rūpiniesi tavimi po perdavimo“.