Tyrėjas atranda, kad endometriozė apgaudinėja imuninę sistemą taip pat, kaip vėžys

Tyrėjas atranda, kad endometriozė apgaudinėja imuninę sistemą taip pat, kaip vėžys

Seksualinė sveikata

Gydymo galimybių tiems, kurie kenčia nuo endometriozės, šiuo metu yra nedaug, tačiau Umeå universiteto tyrimai suteikia naujų galimybių suprasti ligą. Nauja disertacija atsako į klausimą, kaip ląstelės, kurios paprastai randamos gimdos viduje, gali įsitvirtinti pilve ir išvengti imuninės sistemos. Tikimasi, kad rezultatai gali prisidėti prie naujų gydymo būdų.

Endometriozė yra gerybinė, lėtinė liga, kai į gimdos gleivinę panašus audinys prisitvirtina kitose kūno vietose nei gimdos viduje ir sukelia skausmą.

Emma Björk, Klinikinių mokslų katedra, savo tyrime parodė, kad endometriozė išskiria vadinamąsias egzosomas, kurios apgauna imuninę sistemą į neveiklumą taip pat, kaip tai daro vėžys.

Endometriozė taip pat išskiria kažką, vadinamą citokinais, kurie sukelia imuninį atsaką, kuris neutralizuoja endometriozinių ląstelių pašalinimą.

„Žinoma, kad imuninės sistemos vadinamosios natūralios žudikės ląstelės neveikia optimaliai sergant endometrioze ir todėl nežudo endometriozinių ląstelių, tačiau nežinoma, kodėl“, – sako Björk.

Šiose egzosomose yra molekulių, kurios slopina natūralių žudikų ląstelių aktyvumą ir padidina užprogramuotą ląstelių mirtį aktyviose imuninėse ląstelėse. Šie du mechanizmai suteikia endometrioziniam audiniui galimybę išlikti ir augti organizme.

Panašūs eksperimentai buvo atlikti su kiaušidžių vėžiu, ir paaiškėjo, kad kiaušidžių vėžys taip pat išskiria egzosomas su molekulėmis, kurios inaktyvuoja natūralias žudikes ląsteles.

Björko disertacijoje taip pat nagrinėjama citokinų, ty mažų baltymų, naudojamų ryšiui tarp ląstelių, ekspresija. Be kita ko, buvo pastebėtas imunosupresinis citokinų atsakas, o mikroskopija parodė padidėjusį imuninių ląstelių skaičių, tokio tipo, kuris slopina natūralių žudikų ląstelių aktyvumą endometrioziniame audinyje.

Tyrimas parodo keletą mechanizmų, turinčių įtakos natūralių žudikų ląstelių funkcijai sergant endometrioze. Šios naujos žinios padeda suprasti, kaip liga gali atsirasti ir toliau vystytis. Tikimės, kad rezultatai gali prisidėti prie naujų gydymo būdų ir diagnostikos galimybių.

„Šiuo metu diagnozei nustatyti prireikia kelerių metų, o turimi gydymo būdai dažnai sukelia šalutinį poveikį. Egzosomos tikriausiai padės lengviau diagnozuoti daugybę skirtingų ligų ateityje”, – sako Björk.