Todėl kartais pernelyg suaktyvėjus žarnyno peristaltikai pasireiškia skausmas, spazmai ir net diarėja. Todėl prieita prie išvados, kad reikia atitinkamai gydyti ir virškinamojo trakto sutrikimus.
Pastebėta, kad virškinamasis traktas jautriai reaguoja į serotonino kiekio pokyčius. Štai kodėl vaistai, kurie nuotaiką gerina reguliuodami serotonino kiekį, pirmiausia paveikia virškinimo organus (pavyzdžiui, pagerina apetitą) ir štai kodėl ilgalaikiai stresai neretai sukelia opaligę.
Vadinasi, norint išvengti virškinamojo trakto sutrikimų, reikia ne tik tinkamai maitintis, bet ir pernelyg nesinervinti. O jei to neįmanoma išvengti, reikia vartoti tam tikrus produktus arba natūralius vaistus, kurie nuramina pernelyg sudirgusį skrandį ar žarnyną. Tokiomis savybėmis pasižymi imbieras (arba jo milteliai), pipirmėtė, ramunėlė, kmynas, pankolis, pelynas, bazilikas, rozmarinas ir kai kurie kiti augalai.
Gali prireikti pakoreguoti gyvenseną
Dauguma žmonių žino, kas yra rėmuo. Jeigu jis kamuoja dažnai, reikia gydytis. Kas sukelia rėmenį, visiškai tiksliai pasakyti negali net medikai. Vieni kaltina stresus, kiti – diafragmos išvaržą, treti – stemplės ir skrandžio sfinkterį.
Paprastai rekomenduojama rėmenį malšinti antacidiniais vaistais, kurie mažina skrandžio sekreto rūgštingumą, blokatorius H2, slopinančius rūgšties gamybą virškinamojoje sistemoje, bei protonų inhibitorius (rimtais atvejais), stabdančius skrandžio sekreciją. Deja, sumažinus sekreto rūgštingumą, iškyla pavojus užsikrėsti infekcinėmis ligomis, kurių bakterijos žūva rūgščioje terpėje. Todėl minėtus vaistus nuo rėmens reikia vartoti kuo trumpiau. O norint jo išvengti, reikia pakoreguoti gyvenseną bei mitybą ir vartoti vaistingųjų augalų antpilus. Reikia atsisakyti rūkymo, įprasti valgyti dažnai, bet negausiai, vakarieniauti ne vėliau kaip likus 2-3 valandoms iki miego, išmokti reguliariai atsipalaiduoti ir sumažinti nervinę įtampą (joga, meditacija, kvėpavimo pratimai), gerai išsimiegoti, gulint ant dešinio šono (vertėtų pakelti lovos galvūgalį). Labai naudinga po kiekvieno valgymo atsigerti ramunėlių, saldymedžio arba imbiero arbatos.
Saugokime naudingąją mikroflorą
Naudingųjų ir žalingųjų mikroorganizmų (mikrofloros) santykį žarnyne reguliuoja ne vartojami bioproduktai, o biocheminiai veiksniai.
Visos bakterijos gamina toksinus, savo “priešėms” sunaikinti. Inkstai, kepenys, oda ir plaučiai šalina visų rūšių toksinus, tačiau tik esant tam tikrai jų proporcijai. Jeigu toji proporcija sutrikusi, sutrinka ir toksinų šalinimas, todėl pasireiškia organizmo intoksikacija.
Didžiulė dalis naudingųjų bakterijų žūva dar nepasiekusios storosios žarnos. Todėl labai svarbu sukurti tinkamą terpę tų bakterijų dauginimuisi,
– Sumažėjus skrandžio sekrecijai: sumaišoma po 15 g gysločio lapų, jonažolės bei dirvinio asiūklio žolės ir erškėtuogių, 25 g kraujažolės ir 10 g ramunėlių žiedų; 1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilama 0,5 l verdančio vandens, 30 minučių pakaitinama vandens vonelėje, perkošiama ir geriama po 0,5 stiklinės 4 kartus per dieną, po valgio ir prieš miegą.
– Kamuojant diarėjai: sumaišoma po 10 g ramunėlių žiedų, kraujažolės žolės bei gysločio lapų ir po 20 g takažolės žolės bei žemuogės lapų; antpilą pagaminama anksčiau nurodytu būdu ir vartojama po 1/4 stiklinės keletą kartų per dieną pirmąsias 1-2 dienas.
Išmokime atsipalaiduoti
Daugeliui žmonių pasireiškia vadinamasis dirgliojo žarnyno sindromas. Jis diagnozuojamas tuomet, kai įvairūs funkciniai virškinimo sutrikimai kamuoja ilgiau negu 3 mėnesius. Jam būdingi pilvo skausmai ir pūtimas, tuštinimosi sutrikimai ir pan. Anksčiau tokie negalavimai paprastai būdavo vadinami žarnyno diskinezija arba lėtiniu enterokolitu.
Dirgliojo žarnyno sindromas pasireiškia skirtingais simptomais, todėl ir gydomas nevienodai.
Jeigu vidurių užkietėjimai kaitaliojasi su viduriavimais, skiriami žarnyno motoriką reguliuojantys preparatai, turintys įtakos serotonino receptoriams. Jie, kaip ir antidepresantai, reguliuoja serotonino apykaitą galvos smegenyse.
Jei dirgliojo žarnyno sindromas pasireiškia viduriavimu, rekomenduojami vaistai, lėtinantys žarnyno motoriką, arba antidepresantai su spazmolitikais. Be to, patariama pakogeruoti mitybą: niekada nepersivalgyti, bet ir nealkti, vengti gazuotų ir kofeino turinčių gėrimų bei aštraus maisto, valgyti maistą, kuriame yra daug augalinių skaidulų ir produktų su probiotikais.
Tačiau kad ir kaip pasireikštų dirgliojo žarnyno sindromas, pirmiausia reikia kaip įmanoma vengti stresų. Kadangi jų išvengti sunku, reikėtų išmokti “sveikai” reaguoti į susidariusias stresines situacijas ir tinkamai atsipalaiduoti.
Tai padaryti gali padėti savitaiga, joga, augalų, pasižyminčių raminamuoju poveikiu, arbatos.