Tyrėjai iš Tsukuba universiteto nustatė reikšmingus subjektyvaus ir objektyvaus miego vertinimo neatitikimus.
Tyrimas, paskelbtas žurnale Nacionalinės mokslų akademijos darbaiatskleidė, kad 66% asmenų, kurie savo miegą suvokė kaip prastą, objektyvių miego problemų neturėjo, o 45% tų, kurie manė, kad miegas buvo pakankamas, objektyviai neturėjo miego.
Šios išvados pabrėžia subjektyvaus miego įvertinimo nepakankamumą ankstyvai miego sutrikimų diagnostikai ir veiksmingai intervencijai, pabrėžiant objektyvių priemonių, tokių kaip miego elektroencefalografija, svarbą.
Tikslus miego įvertinimas yra būtinas norint diagnozuoti ir valdyti miego sutrikimus, tačiau dėl riboto gebėjimo prisiminti miego metu objektyvūs matavimai, tokie kaip elektroencefalografija (EEG), yra būtini. Nepaisant to, kliniškai tikslūs miego matavimo metodai realiame pasaulyje vis dar yra menki.
Pavyzdžiui, nemiga yra miego sutrikimas, kuriam būdingas sunkumas užmigti arba išlaikyti miegą nepaisant tinkamos galimybės. Paprastai jo diagnozė priklauso tik nuo paties pranešimo. Tačiau tyrimai parodė, kad daugelis žmonių, sergančių nemiga, mano, kad jų miego trukmė yra žymiai trumpesnė, nei rodo objektyvūs matavimai.
Šis subjektyvaus ir objektyvaus miego vertinimo neatitikimas gali sukelti netinkamas gydymo strategijas, pavyzdžiui, bandymus padidinti miego trukmę asmenims, kurie jau pakankamai išsimiega.
Ir atvirkščiai, asmenys, kurie nežino apie savo miego sutrikimus, gali nepastebėti ankstyvų rimtų miego sutrikimų požymių.
Siekdama išspręsti šiuos iššūkius, Tsukuba universiteto startuolis S'UIMIN Inc. sukūrė savarankiškai pritaikomus namuose naudojamus miego EEG prietaisus, galinčius atlikti klinikinio lygio miego matavimus. Šiame tyrime mokslininkai atliko išsamią duomenų, surinktų iš 421 asmens Japonijoje, kurie nebuvo gydomi nuo miego sutrikimų, analizę.
Duomenų rinkinys apėmė kelių naktų miego EEG įrašus namuose ir atsakymus į klausimynus, kuriuose vertinama subjektyvi miego patirtis. Šiuos subjektyvius ir objektyvius vertinimus gydytojai nuodugniai įvertino, o mokslininkai išanalizavo galimus neatitikimus.
Rezultatai atskleidė didelius skirtumus: 66% asmenų, kurie suvokė savo miegą kaip prastą, neturėjo objektyvių miego problemų, o 45% tų, kurie manė, kad miega pakankamai, buvo nustatyti kaip galintys miegoti. Be to, subjektyvūs „miego kokybės“ įvertinimai parodė minimalias koreliacijas su objektyviais rodikliais, tokiais kaip „miego gylis“, „trumpų pabudimų buvimas ar nebuvimas“ arba „miego apnėjos rizikos buvimas ar nebuvimas“.
Šios išvados pabrėžia, kad norint įvertinti miego sveikatą nepakanka pasikliauti vien subjektyviais miego vertinimais. Objektyvių priemonių, pvz., miego EEG duomenų, įtraukimas į įprastus sveikatos patikrinimus ir pagal šias išvadas pritaikytų patarimų teikimas galėtų pagerinti miego įpročius ir palengvinti ankstyvą miego sutrikimų nustatymą.