UNAIDS ataskaita rodo, kad 2023 m. Indonezijoje užregistruota 540 000 ŽIV atvejų. Tais metais užfiksuotas rekordinis skaičius – 57 299 nauji ŽIV atvejai, iš kurių 5,5 % (3 151) šių atvejų paveikė 15–19 metų paauglius.
ŽIV užsikrėtusiems paaugliams kyla didesnė psichikos sveikatos sutrikimų, tokių kaip depresija, nerimas ir potrauminio streso sutrikimas (PTSD), rizika. Šios problemos dažnai kyla dėl emocinės sumaišties, kurią jie patiria, įskaitant nusivylimo, liūdesio ir pykčio jausmus, kai jie stengiasi pripažinti savo ŽIV teigiamą statusą.
ŽIV gali turėti didelės įtakos paauglių mąstymui, elgesiui ir bendravimui su kitais – su šeima, draugais mokykloje ar platesne bendruomene. Jie gali atsiriboti nuo kitų, nenorėti su niekuo kalbėtis, labiau pasirinkti, su kuo bendrauja, ir kai kuriais atvejais galvoti apie savo gyvenimo pabaigą.
Veiksniai, turintys įtakos ŽIV užsikrėtusių paauglių psichinei sveikatai
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atskleidžia, kad ŽIV nėra vienintelė priežastis, dėl kurios blogėja paauglių, gyvenančių su virusu, psichinė sveikata.
Kiti veiksniai, tokie kaip šeimos problemos ir socialinė aplinka, galintys sukelti stigmą ir asmeninį nerimą, iš tikrųjų gali pabloginti problemas.
1. Stigma ir diskriminacija
Indonezijoje maždaug 50 % žmonių, užsikrėtusių ŽIV (ŽIV), susiduria su diskriminacija bendruomenės aplinkoje, mokyklose ir sveikatos priežiūros srityje. Maždaug 68 % taip pat patiria diskriminaciją iš savo šeimų ir artimų draugų.
Nors ŽIV užsikrėtusių žmonių stigma ir diskriminacija yra dažni, mūsų tyrimai Indonezijoje rodo, kad ši patirtis gali pabloginti psichikos sveikatos problemas, su kuriomis susiduria paaugliai, sergantys infekcija.
2. Šeimos sąlygos
Šeimos padėtis vaidina svarbų vaidmenį ŽIV užsikrėtusių paauglių psichikos sveikatai Indonezijoje.
Pavyzdžiui, augant suirusiuose namuose arba šeimoje, kurioje kyla konfliktų, jiems sunkiau veiksmingai tvarkyti savo gyvenimą. Be to, jei trūksta tėvų ar šeimos narių, kurių fiziškai ar emociškai nėra, jie gali jaustis izoliuoti ir vieniši.
3. Asmeninis nerimas
ŽIV užsikrėtę paaugliai taip pat dažnai nerimauja dėl to, kaip jų statusas gali paveikti jų gyvenimą. Jie dažnai numato neigiamą reakciją į savo ŽIV statusą, pavyzdžiui, atstūmimus santykiuose, ribotas mokymosi galimybes ir sumažėjusias darbo perspektyvas. Šie rūpesčiai gali turėti dar didesnį neigiamą poveikį jų psichinei sveikatai.
Turi apimti koordinuotas pastangas
Norint sumažinti ŽIV užsikrėtusių paauglių psichikos sveikatos problemų riziką, reikia koordinuotų šeimų, bendruomenių, NVO ir vyriausybės pastangų.
1. ŽIV švietimas šeimoms
Šeimos nariai, ypač tėvai, atlieka pagrindinį vaidmenį tenkinant ŽIV užsikrėtusių paauglių emocinius poreikius. Tai pabrėžia švietimo apie ŽIV svarbą tėvams iš vyriausybės ir NVO. Veiksminga strategija suteikti tėvams švietimą apie ŽIV yra skatinti juos dalyvauti ŽIV programose mokyklose ir vietos bendruomenės veikloje.
Švietimas apie ŽIV taip pat turėtų būti mokyklos mokymo programos ir bendruomenės veiklos dalis, kad jis pasiektų platesnes bendruomenes, įskaitant kitus šeimos narius. Tai gali padėti išvengti šeimos atstūmimo rizikos ir sukurti palankią aplinką ŽIV užsikrėtusiems paaugliams.
Kaip sakoma, norint užauginti vaiką reikia kaimo, o tėvams reikia kitų tėvų, vyriausybės ir nevyriausybinių organizacijų paramos, kad užaugintų savo vaikus, sergančius ŽIV.
2. Kaimynystės iniciatyvos
Kaimynystės pastangos yra labai svarbios mažinant ŽIV užsikrėtusių paauglių stigmą. Kaimynystė gali dirbti kartu, kad pakeistų neigiamą požiūrį į ŽIV užsikrėtusius žmones. Tai galima pasiekti skatinant atviras diskusijas apie ŽIV ir skatinant informuotumą apie sveikatą, siekiant užkirsti kelią jo plitimui. Kaimynystės pastangos apima ŽIV kampanijų inicijavimą ir dalijimąsi informacija apie diskriminacinį ir stigmatizuojantį požiūrį bei elgesį, taip pat jų poveikį ŽIV užsikrėtusiems žmonėms.
3. Plėsti konsultavimo paslaugas
NVO turi plėsti konsultavimo paslaugas ir bendraamžių paramos grupes ŽIV užsikrėtusiems paaugliams. Vienas iš veiksmingų būdų tai padaryti yra bendradarbiauti su mokyklomis siekiant užtikrinti, kad mokiniai, užsikrėtę ŽIV, galėtų dalyvauti mokymosi procese nepatiriant stigmos ar diskriminacijos.
4. Stiprinti politiką
Indonezijos vyriausybė turi sustiprinti politiką, kuria siekiama apsaugoti ŽIV užsikrėtusius paauglius nuo stigmos ir diskriminacijos, ypač mokyklose ir sveikatos priežiūros įstaigose.
Taip pat turėtų būti padidintas ŽIV programų finansavimas, siekiant didinti visuomenės informuotumą apie ŽIV.
Stigmos, diskriminacijos ir psichologinio gyvenimo su ŽIV iššūkiai gali trukdyti paauglių emocinei gerovei. Vyriausybė, nevyriausybinės organizacijos, šeimos ir bendruomenės turi dirbti kartu, kad pašalintų ŽIV užsikrėtusių žmonių stigmą ir diskriminaciją, kad jie klestėtų ir turėtų tokias pačias galimybes, kaip ir neužsikrėtusieji ŽIV.