Jį reguliuoja vegetacinė nervų sistema. Bet kartais dėl įvairių priežasčių širdies ritmas sutrinka – padažnėja arba pagreitėja. Dažniausiai tai būna susiję su tam tikromis ligomis.
Nuo ko priklauso širdies ritmas
Širdies ritmą reguliuoja jos nepriklausoma jaudinimo sistema, sudaryta iš specialių nervinių skaidulų. Paprastai ji susitraukinėja maždaug 70 kartų per minutę dažnumu, kuris priklauso nuo sinusinio mazgo, reguliuojančio ritmą dešiniajame prieširdyje.
Vėliau elektrinis impulsas išplinta į abu prieširdžius ir per vadinamuosius atrioventrikulinius mazgus pasiekia širdies skilvelius. Čia perdavimo sistemos skaidulos išsišakoja ir tuo pačiu metu priverčia susitraukti abiejų skilvelių raumenis.
Kaip plinta šie širdies raumens jaudinimo signalai, matoma atliekant elektrokardiogramą.
Jei “šlubuoja” širdis
Širdies ritmo sutrikimus, neretai pasireiškiančius skausmu ir dusuliu, paprastai sukelia tam tikros ligos, dažniausiai pažeidžiančios širdies koronarines kraujagysles. Šių kraujagyslių skersmuo siekia vos 3-4 mm, todėl jeigu dėl aterosklerozės jos susiaurėjusios, širdies raumeniui (miokardui) gali pritrūkti deguonies. Tai vadinamoji išeminė širdies liga, dėl kurios išsivysto stenokardija, miokardo infarktas ir širdies nepakankamumas.
Šios ligos taip “persipynusios” tarpusavyje, kad kartais būna sunku jas atskirti, bet visos jos yra pavojingos. Tad jeigu sutriko širdies ritmas, kamuoja jos skausmai, silpnumas ar dusulys, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, kuris gali nustatyti šių nemalonių pojūčių priežastis ir paskirti gydymą.
Širdies ritmo sutrikimai
Sutrikus širdies ritmui, labai padažnėja arba suretėja jos plakimas, suspaudžia krūtinę, svaigsta galva, kamuoja dusulys, aptemsta sąmonė, galima ir nualpti. Dažnai pasitaikantys širdies ritmo sutrikimai gali būti ligos požymis.
Būtina kreiptis į gydytoją. Širdies ritmo sutrikimai gydomi atsižvelgiant į juos sukėlusias priežastis.
Sutrikus širdies ritmui, būtina atsisėsti arba atsigulti, išgerti stiklinę šalto gazuoto mineralinio vandens ir stengtis kvėpuoti diafragma (“pilvu”).
Stenokardija
Ši liga pasireiškia staigiu krūtinės suspaudimu, skausmu už krūtinkaulio (jis gali išplisti į kaklą, apatinį žandikaulį, pečius, rankas, rečiau – į pilvą ir nugarą), kvėpavimo pasunkėjimu, dusuliu, gausiu prakaitavimu, šleikštuliu, vėmimu, nerimu, mirties baime.
Pasireiškus panašiems simptomams, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jis skirs elektrokardiogramą, kraujo analizę ir kitus reikiamus tyrimus, nustatys diagnozę ir rekomenduos gydymą.
Ištikus stenokardijos priepuoliui, pirmiausiai reikia atsisėsti arba atsigulti, atpalaiduoti drabužius ir įkvėpti gydytojo rekomenduotų vaistų.
Svarbu,
kad patalpa būtų gerai išvėdinta, joje netrūktų deguonies.
Ūminis širdies nepakankamumas
Šis sutrikimas pasireiškia dusuliu gulint, stipriu širdies plakimu, krūtinės skausmu, kosuliu, lūpų ir pirštų (rankų ir kojų) pamėlynavimu, kulkšnių tinimu. Minėti simptomai tuo pačiu metu paprastai nepasireiškia, nes jie nepriklauso nuo to, kurioje širdies pusėje išsivysto nepakankamumas.
Juos pajutus, reikia elgtis taip pat, kaip ir ištikus stenokardijos priepuoliui, tačiau šiuo atveju būtina kviesti “Greitąją pagalbą”, nes ūminis širdies nepakankamumas gydomas ligoninėje.