Joga buvo siejama su daugybe naudos sveikatai. Bet ar tai ir ilgo gyvenimo paslaptis? Taip praneša šimtametė Daisy Taylor iš Čelmsfordo (Anglija).
Neseniai duodamas interviu savo 105-ojo gimtadienio proga Taylor sakė BBC, kad savo ilgą ir sveiką gyvenimą priskiria jogai, kartu su optimizmu ir vertinimu smulkmenoms. Ji sako, kad joga jai ypač padeda išlikti protiškai tinkamam. Net būdama tokio amžiaus, ji vis dar praktikuoja jogą, nors dabar dažniau sėdi ant kėdės nei ant kilimėlio.
Būdamas pagyvenęs ir, visų pirma, protiškai tinkamas jogas, Taylor nėra vienas. Daugelis žymiausių pasaulyje jogos praktikų gyveno ilgą ir sveiką gyvenimą. Pavyzdžiui, BKS Iyengar. Turbūt garsiausias mūsų laikų jogos mokytojas, vaikystėje jam buvo duoti gyventi vos keleri metai, kai vienu metu susirgo maliarija, vidurių šiltine ir tuberkulioze. Tada jis atrado jogą ir pradėjo praktikuoti po dešimt valandų per dieną. Jis ne tik kelerius metus išgyveno savo ligą – gyveno iki 95 metų.
Jo svainis ir mokytojas Tirumalai Krishnamacharya, vinyasa jogos įkūrėjas, gyveno iki 100 metų. O beveik tiek pat žinomas kitas Krishnamacharya magistrantūros studentas Krishna Pattabhi Jois, kurio aštanga joga padėjo pamatą jogos fitneso bangai, gyveno 93 metus. .
Yra daug priežasčių, kodėl joga taip naudinga užsiimti net senatvėje. Tyrimai rodo, kad jis gali turėti teigiamą poveikį įvairioms su amžiumi susijusioms ligoms, nes mažina kraujospūdį, riebalų kiekį kraujyje ir nutukimą.
Joga taip pat gali sumažinti depresiją, stresą ir nerimą. Joga taip pat siejama su sveikesniu gyvenimo būdu, pavyzdžiui, sveikesne mityba.
Įrodymai taip pat rodo, kad joga gali turėti daug naudos, kai kalbama apie senėjimą ir išlikimą jaunam.
Joga ir senėjimas
Tyrimai rodo, kad joga gali turėti įtakos senėjimui ląstelių lygiu. Vieno tyrimo metu jogą praktikuojančių dalyvių telomerazės aktyvumas padidėjo 43%, o tik atsipalaidavusių dalyvių – šiek tiek mažiau nei 4%. Fermentas telomerazė yra pagrindinis senėjimo veiksnys, nes jis lėtina ląstelių senėjimą.
Be to, kai kurie labai patyrę jogai gali taip smarkiai sumažinti savo medžiagų apykaitą, kad jų fiziologinė būklė yra panaši į žiemojančių gyvūnų būklę: jų kvėpavimas ir širdies susitraukimų dažnis labai sumažėja, taip pat kūno temperatūra. Įrodyta, kad gyvūnams tokia ramybės fazė prailgina gyvenimo trukmę. Kai kurie teigia, kad tas pats gali būti ir žmonėms.
Įrodymai taip pat rodo, kad joga padeda mums išlaikyti psichikos formą senstant.
Kai senstame, psichiškai silpnėjame. Mokytis naujų dalykų ir formuoti naujus prisiminimus tampa vis sunkiau. Tai atsispindi smegenyse: ypač hipokampas, svarbus naujiems prisiminimams formuotis, su amžiumi netenka medžiagos.
Tačiau atlikus tyrimą, kuriame buvo ištirtos jogos praktikų smegenys, nustatyta, kad jų smegenų masė yra didesnė, palyginti su to paties amžiaus nejogais. Šis skirtumas buvo ypač akivaizdus hipokampe. Negana to, kuo ilgiau kas nors praktikuoja jogą, tuo didesnė jo smegenų masė.
Kitas tyrimas taip pat nustatė, kad vidutinė 40–50 metų medituojančių žmonių smegenų masė atitiko 20–30 metų nemedituojančių žmonių smegenų masę. Meditacija yra svarbi jogos dalis.
Nors daugelyje šių tyrimų stengiamasi prisitaikyti prie bet kokių kintamųjų, galinčių turėti įtakos asmens pažinimo nuosmukio rizikai (pvz., gyvenimo būdo įpročiams ir genetikai), ši kontrolė niekada nėra tobula, todėl šios asociacijos yra tik koreliacijos.
Tačiau tyrimai iš tikrųjų parodė, kad meditacija iš tiesų gali priežastingai ir gana greitai padidinti smegenų masę. Tyrimo su dalyviais, kurie neturėjo meditacijos patirties, viena grupė dalyvavo keturių mėnesių meditacijos kursuose, o kita grupė nedalyvavo. Po keturių mėnesių smegenų masė labai padidėjo meditacijos grupėje. Tai dar kartą ypač paveikė hipokampą. Apskritai duomenys rodo, kad meditacija ir joga yra susiję su jaunesniu smegenų amžiumi.
Tyrimai taip pat apžvelgė vadinamąjį „skysčių intelektą” – gebėjimą spręsti naujas, nežinomas problemas, išmokti naujų dalykų ir atpažinti modelius bei ryšius. Šis gebėjimas senstant silpnėja. Tačiau tyrimai rodo, kad vidutinio amžiaus žmonės, kurie daug metų užsiėmė joga ar meditacija, turi geresnį skysčių intelektą, palyginti su to paties amžiaus žmonėmis, kurie neužsiėmė nė viena veikla.
Ilgaamžiškumas ir joga
Tačiau ar yra kokių nors tiesioginių įrodymų, kad joga pailgina gyvenimą?
Viename tyrime buvo nagrinėjama būtent tai. Tyrėjai naudojo susietus duomenis iš Nacionalinio mirties indekso ir Nacionalinio sveikatos ir mitybos tyrimo tyrimo – vykstančio nacionalinio reprezentatyvaus JAV gyventojų sveikatos ir mitybos būklės tyrimo. 22 598 tyrimo dalyviams buvo užduota daugybė klausimų apie jų gyvenimo būdo įpročius, įskaitant tai, ar jie užsiima joga.
Rezultatai buvo stulbinantys. Vidutiniškai per aštuonerius su puse metų po apklausos dalyvių, kurie praktikuoja jogą, rizika mirti buvo beveik dviem trečdaliais mažesnė nei tarp tų, kurie to nedarė. Buvo tik vienas laimikis: jogai paprastai buvo daug jaunesni nei vidutinis dalyvis. Kai analizėje buvo atsižvelgta į amžių, nebeliko jokio skirtumo tarp jogų ir ne jogų mirtingumo.
Taigi, atrodo, jog joga nepadidina ilgaamžiškumo.
Daisy Taylor savo interviu kalbėjo apie savo 103 metų seserį ir kitus penkis brolius ir seseris, kurių kiekvienas gyveno daugiau nei 90 metų. Taigi Taylor atveju jos ilgaamžiškumas atrodo labiau šeimos bruožas.
Tačiau atrodo, kad joga senatvėje išlaiko mus sveikesnius ir, svarbiausia, protinius. Ir galbūt, kaip ir Daisy Taylor, tai gali pašalinti baimę dėl senatvės.