Visame pasaulyje pagrindiniai bendravimo gestai yra vienodi.
Viena didžiausių klaidų, kurią gali daryti žmonės, pradedantys analizuoti kūno kalbą, yra noras išskirti vieną gestą iš viso jų komplekso ir analizuoti jį atskirai nuo kitų gestų ir aplinkybių. Pavyzdžiui, pakaušio kasymasis gali reikšti daugelį dalykų: gali būti, kad žmogus turi pleiskanų, parazitų, kad jis prakaituoja, bet gali reikšti ir dvejojimą.
Norint teisingai suprasti gestus, be jų visumos ir žodžių bei judesių atitikmens, reikia taip pat atsižvelgti į kontekstą, kurį tie gestai lydi. Pavyzdžiui, jeigu jūs šaltą žiemos dieną autobusų stotelėje pamatysite žmogų, sėdintį sukryžiuotomis kojomis, stipriai sunertomis rankomis ant krūtinės ir žemyn nuleista galva, tai veikiausiai reikš, kad jam šalta. Tačiau jeigu žmogus tokia pat poza sėdės prieš jus prie derybų stalo, tai jo gestus galima suprasti kaip neigiamą požiūrį arba gynimąsi.
Rankų gestai
Delnai. Kiekvienas sutiks, kad bendraudami su kitais žmonėmis mes labai dažnai keičiame rankų, ypač delnų, padėtį.
Nuo seno atviras delnas buvo siejamas su nuoširdumu, dorumu, atsidavimu ir pasitikėjimu. Yra trys pagrindiniai delno gestai:
1. Delnas į viršų (reiškia pasitikėjimą pašnekovu).
2. Delnas į apačią ( reiškia valdingumą).
3. Į apačią ištiestas smilius (šis gestas yra vienas labiausiai erzinančių – jis išreiškia agresyvumą).
Rankos paspaudimas. Nors yra įprasta, kad žmonės susipažindami spaudžia vieni kitiems rankas, tačiau būna tokių aplinkybių, kai nereikia pirmam ištiesti rankos.
Dalykinių vizitų metu nereikia pirmam tiesti rankos asmeniui, pas kurį užėjote nekviesti ar iš anksto nesusitarę, nes tai gali neigiamai atsiliepti reikalui. Geriau palaukti, kol šeimininkas išties jums ranką, o jei ne, sveikindamiesi tiesiog linktelėkite galva.
Norint tapti vyraujančiu partneriu, svarbus yra rankos paspaudimo stiprumas.Yra keletas būdų, kaip elgtis esant vyraujančiam rankos paspaudimui.
Labai paprastas būdas – apimti ištiestos rankos riešą iš viršaus ir lengvai pakratyti. Kadangi valdingą žmogų tai gali sutrikdyti, rekomenduojama gana atsargiai pasikliauti šiuo rankos paspaudimu.
Kitas būdas – vadinamoji “pirštinė”: kito žmogaus ranka apimama abiem delnais. Jį ypač mėgsta politiniai veikėjai. Šis gestas toleruotinas tik bendraujant su gerai pažįstamais žmonėmis.
Stiprus rankos paspaudimas, kad net pirštų kaulai braška, būdingas agresyviam, griežtam žmogui.
Paspaudimas nesulenkta ranka yra agresyvaus žmogaus požymis.
Jeigu paspaudžiami pirštų galiukai, tuomet iniciatorius nėra pasitikintis savimi.
Jeigu rankos paspaudimo metu iniciatorius traukia partnerio ranką į save, tai gali reikšti, kad jis nepasitiki savimi.
Paspaudimas abiem rankom reiškia nuoširdumą, pasitikėjimą arba šiltus jausmus partneriui.
Prisilietimas prie peties arba žasto įmanomas tik tarp žmonių, rankos paspaudimo momentu jaučiančių ypač didelį emocinį pakilimą. Jeigu jausmas nėra abipusis, tai partneris gali pajusti nepasitikėjimą iniciatoriaus ketinimais arba įtarumą.
Delnų trynimas. Trindami delnus žmonės išreiškia savo teigiamus lūkesčius. Šio gesto greitumas signalizuoja, kad žmogus tikisi teigiamų rezultatų. Jei, pavyzdžiui, prekybos agentas trins delnus labai lėtai, jis jums gali pasirodyti nesąžiningas, o sandoris veikiau naudingas ne jums, o jam.
Sunerti rankų pirštai. Tyrimai parodė, kad tai reiškia nusivylimą ir žmogaus norą nuslėpti savo neigiamą požiūrį į ką nors. Yra trys šio gesto variantai:
1. Sukryžiuoti rankų pirštai pakelti prie veido.
2. Rankos padėtos ant stalo ar ant kelių sėdint.
3. Nuleistos priekyje žmogui stovint.
Šie negatyvūs gestai turi tam tikrą priešiškumo atspalvį, todėl reikia stengtis, kad žmogus, su kuriuo bendraujate, ištiestų rankas į priekį ir “atidengtų” delnus, kitaip, bendravimas bus bevaisis.
Delnais suglaustos rankos. Šiuo gestu dažniausiai pasižymi savimi pasitikintys žmonės, einantys vadovaujančias pareigas, arba žmonės, kurių gestai yra riboti. Gestas turi du variantus:
1. Pirštų galai nukreipti aukštyn. Ši padėtis dažniausia tada, kai kalbantysis reiškia savo nuomonę arba dėsto savo idėjas. Jei šį gestą lydi ir atlošta galva, tuomet kalbantysis daro labai savimi pasitikinčio žmogaus įspūdį.
2. Delnai suglausti pirštais į apačią. Ši padėtis dažniausiai pastebima tuomet, kai žmogus ne kalba, o klausosi. Šis gestas labiau būdingas moterims.
Rankos už nugaros. Šis gestas laikomas savimi pasitikinčio žmogaus, jaučiančio pranašumą prieš kitus žmones, gestu.
Eksperimentai parodė, kad esant stresinėms situacijoms (duodant interviu, laukiant priėmimo pas dantų gydytoją) tokia poza padeda sumažinti įtampą, pasijusti labiau pasitikinčiam ir net valdingam. Galima išskirti tris šio gesto pozicijas:
1. Nugaros pusėje vienas delnas uždėtas ant kito. Šis gestas vadinamas”rankos ant klubų” ir reiškia ryžtingumą ir pranašumą.
2. Rankos laikomos už nugaros apimant riešą. Šis gestas rodo, kad žmogus yra susierzinęs ir bando suimti save į rankas. Kuo labiau žmogus pyksta, tuo aukščiau jo ranka kyla nugara.
3. Už nugaros sudedamos rankos suimant alkūnę dažnai tuomet, kai vizito pas ką nors metu žmogus nebūna tuoj pat priimamas, o turi palaukti. Jis rodo nervingumą, ir pastabus žmogus tikriausiai tai pastebės.
Nykščių išraiška. Iškeltas nykštys rodo valdingumą, pranašumą ir net agresyvumą. Žmogui susikišus rankas į kišenes, nykščiai dažnai lieka viršuje. Taip norima paslėpti vyravimą tam tikros situacijos metu. Be to, šio gesto mėgėjai dažnai pasistiebia ant pirštų galų, kad atrodytų aukštesni. Kitas populiarus gestas – sunertos ant krūtinės rankos su vertikaliais nykščiais. Šis gestas turi dvigubą signalą: pirmasis teigia negatyvią arba gynybinę poziciją (sunertos rankos), antrasis – pranašumo jausmą (jis išreiškiamas nykščiais).
Taigi neverbalinis elgesys yra reikšmingas kasdieniame bendravime, kadangi gali atskleisti papildomos informacijos, kurios neįmanoma “išgirsti”. Tačiau rizikinga kurį nors gestą vertinti atskirai nuo kitų. Nežodinį bendravimą sudaro judesių visuma. Tai sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja ir aplinka, ir žodžiai, ir balso tonas, ir gestai. Visa tai reikia turėti galvoje prieš darant galutines išvadas.