Hepatito E virusas veikia kepenis. Tačiau užkrėstos kepenų ląstelės išskiria virusinį baltymą, kuris reaguoja su kraujyje esančiais antikūnais ir gali sudaryti kompleksus, galinčius pažeisti inkstų filtrų struktūrą, kaip pirmą kartą įrodė Ciuricho universiteto ir Ciuricho universiteto ligoninės mokslininkai.
Hepatito E virusu kasmet užsikrečia apie 70 mln. „Ši infekcija yra labiausiai paplitusi ūminio hepatito forma ir pagrindinė pasaulinė sveikatos problema“, – sako Achimas Weberis, Ciuricho universiteto (UZH) ir Ciuricho universitetinės ligoninės patologijos profesorius. Daugeliu atvejų infekcija yra besimptomė arba lengva. Tačiau kartais tai susiję ne tik su rimtu kepenų, bet ir inkstų pažeidimu.
Susipažinti su ligos mechanizmu
„Mes tai žinojome jau seniai, bet niekas tiksliai nesuprato, kodėl“, – sako Weberis. Dabar dvi inkstų patologijos specialistės Birgit Helmchen ir Ariana Gaspert bei molekulinė biologė Anne-Laure Leblond iš Weberio komandos, bendradarbiaudamos su tyrėjais iš Prancūzijos ir kolegomis iš įvairių Šveicarijos ligoninių, įgijo įžvalgos apie pagrindinės ligos mechanizmą, pagrįstą audiniu. pacientų mėginiai. Kūrinys publikuotas m Gamtos komunikacijos.
Užkrėstos kepenų ląstelės gamina viruso baltymo perteklių, kuris gali jungtis su kitais viruso baltymais ir sudaryti viruso apvalkalą. Kadangi viruso genetinė medžiaga dauginasi daug mažiau, didžioji dauguma apvalkalų lieka tušti, kai juos išskiria kepenų ląstelės. Taip jie patenka į kraują, kur juos aptinka imuninė sistema, kuri vėliau suformuoja antikūnus, kurie prilimpa prie viruso baltymų.
Tada šie viruso apvalkalo ir antikūnų kompleksai nusėda inkstų filtrų struktūrose, vadinamose glomerulais. Jei kompleksai kaupiasi greičiau nei pašalinami, jie gali pažeisti glomerulus ir sukelti vadinamąjį glomerulonefritą – pažeidimo modelį, kuris blogiausiu atveju gali sukelti inkstų nepakankamumą.
Hepatitas E dažnai lieka nenustatytas
Weberio tyrėjų komanda atrado šį mechanizmą, kai nagrinėjo paciento, kuriam daug metų anksčiau buvo gavęs naują inkstą, mirties priežastį. „Iš paciento medicininių įrašų buvo aišku, kad jo lėtinis hepatitas E nebuvo diagnozuotas iš karto”, – sako Weberis. Tai nėra neįprasta, aiškina Weberis, nes ligai čia, Europoje, vis dar skiriama per mažai dėmesio.
„Kai buvau medicinos studentas, mus mokė, kad hepatitu E serga tik Azijos, Afrikos ir Centrinės Amerikos žmonės“, – sako Weberis. Dabar pamažu suprantama, kad žmonės Europoje taip pat gali užsikrėsti hepatito E virusu, ypač jei jų imuninė sistema yra susilpnėjusi, todėl infekcija gali įsitvirtinti ir tapti lėtine.
Vertingi aptikimo metodai
„Tikimės, kad mūsų atradimas padės didinti informuotumą apie hepatitą E, taip pat ir čia, Šveicarijoje“, – sako Weberis. Neseniai paskelbtos išvados yra reikšmingos ir kasdienėje diagnostikoje. Naudodami Weberio ir jo komandos sukurtus metodus hepatito E baltymams aptikti, patologai dabar gali nustatyti, ar virusas yra susijęs su glomerulonefritu.
„Tai bus naudinga nukentėjusiems“, – sako Weberis. Taip yra todėl, kad jei ligą iš tiesų sukėlė hepatito E virusas, medikų komandos gali laiku imtis atsakomųjų priemonių, pavyzdžiui, duoti medžiagų, kurios sustabdytų viruso dauginimąsi ir taip užkirstų kelią gresiančiam inkstų nepakankamumui.