Atsparumas antibiotikams yra viena didžiausių mūsų laikų grėsmių sveikatai. Kadangi mikrobai vis labiau vengia su jais kovoti skirtų vaistų poveikio, rizikuojame prarasti galimybę veiksmingai gydyti net įprastas infekcijas. Nors šios problemos skubumas aiškus, norint ją išspręsti, reikia naujoviškų ir tikslingų metodų, ypač švietimo srityje.
Kai neseniai atlikome skerspjūvio tyrimą, kuriame buvo nagrinėjamos farmacijos studentų žinios, požiūris ir praktika (KAP) septyniose Artimųjų Rytų šalyse, mane pribloškė pažadas ir pateikti iššūkiai.
Šiame tyrime, atliktame nuo 2021 m. kovo iki 2022 m. sausio mėn., buvo apklausti 4 265 farmacijos studentai iš Egipto, Jordanijos, Saudo Arabijos, Libano, JAE, Kataro ir Kuveito. Ji pateikė išsamų vaizdą apie tai, kaip būsimi vaistininkai suvokia atsparumą antibiotikams – itin didelį susirūpinimą pasaulinei sveikatai – ir atskleidė svarbias įžvalgas apie galimą jų vaidmenį švelninant šią krizę. Išvados paskelbtos žurnale Vaistas.
Daug žadantis žinių pagrindas
Vienas ryškiausių atradimų buvo mokinių žinių balų mediana: 5 balai iš 7, arba 71,4 proc. Šis skaičius džiugina, ypač atsižvelgiant į tai, kaip svarbu būsimiems vaistininkams suteikti tvirtą supratimą apie atsparumą antimikrobinėms medžiagoms (AMR). Pažymėtina, kad ketvirtų ir penktų studijų metų studentai ir farmacijos bakalauro studijų programose besimokantys studentai parodė aukštesnį žinių lygį nei jų bendraamžiai. Šis progresas pabrėžia transformuojantį formaliojo švietimo, praktinio mokymo ir metų, praleistų pasinėrus į dalyką, poveikį.
Vaistininkai yra sveikatos priežiūros priekyje. Jie atlieka pagrindinį vaidmenį tvarkant antibiotikus, mokydami pacientus, užkirsdami kelią piktnaudžiavimui ir užtikrindami racionalų vaistų vartojimą. Pagrindinės žinios, kurias studentai pademonstravo šiame tyrime, yra esminis turtas siekiant veiksmingai kovoti su AMR būsimoje karjeroje. Tačiau, kaip rodo išvados, dar yra daug galimybių tobulėti, ypač paverčiant šias žinias kasdienėje praktikoje.
Rizikos suvokimas ir nuostatos
Be žinių, studentų požiūris į AMR buvo labai aktyvus. 89,2 proc. pripažino didėjančią atsparumo antibiotikams grėsmę, o daugiau nei 93 proc. pabrėžė, kad reikia daugiau informuoti ir šviesti apie antibiotikų vartojimą. Daugelis taip pat sutiko dėl griežtesnių taisyklių, ypač susijusių su antibiotikų naudojimu tokiose pramonės šakose kaip paukštininkystė ir pienininkystė, svarbą. Šios išvados rodo pagirtiną supratimą apie platesnį AMR kontekstą ir sisteminius pokyčius, reikalingus jai spręsti.
Tačiau jų pranešta praktika atskleidė spragų, kurių negalima ignoruoti. Nors 73 % respondentų teigė, kad antibiotikus vartoja tik pateikę gydytojo receptą, daugiau nei pusė (51,7 %) prisipažino, kad vartoja antibiotikus karščiavimui malšinti – šis metodas dažnai yra nereikalingas ir gali sustiprinti atsparumą. Šis žinių ir elgesio atotrūkis rodo, kad reikia tikslinių intervencijų, kurios peržengia teorinį supratimą, o sutelkiant dėmesį į praktinių sprendimų priėmimo ir įpročių formavimą.
Labai svarbu suprasti rizikos suvokimo vaidmenį kovojant su atsparumu antibiotikams. Tyrimo kontekste farmacijos studentų žinios ir požiūris atspindi skirtingą informuotumo apie riziką, susijusią su netinkamu antibiotikų vartojimu, lygius. Nors daugelis studentų pripažino atsparumą antibiotikams kaip didelę ir augančią grėsmę, jų praktika, pvz., antibiotikų vartojimas nuo karščiavimo ar kitų nespecifinių negalavimų, rodo galimą asmeninės rizikos neįvertinimą.
Rizikos suvokimas vaidina pagrindinį vaidmenį formuojant elgesį. Studentai, kurie save suvokia kaip mažiau pažeidžiamus netinkamo antibiotikų vartojimo pasekmių, gali užsiimti rizikinga praktika, pavyzdžiui, gydytis savarankiškai arba pasikliauti pasenusiais receptais. Šis suvoktos rizikos ir tikrojo elgesio skirtumas pabrėžia tikslinio švietimo poreikį, kuris pabrėžia ne tik visuotinį atsparumo antimikrobinėms medžiagoms pasekmes, bet ir tiesioginę asmeninę riziką.
Rizikos suvokimo sąvokų įtraukimas į švietimo intervencijas gali turėti reikšmingų pokyčių. Vaidmenų žaidimo scenarijai, atvejų tyrimai ir atsparumo tendencijų vizualizacija galėtų padėti mokiniams geriau įsisavinti netinkamo antibiotikų vartojimo riziką. Mažindami atotrūkį tarp žinių ir asmeninės atskaitomybės, pedagogai gali įgalinti būsimus vaistininkus priimti saugesnius, labiau pagrįstus sprendimus – tiek sau, tiek bendruomenėms, kurioms jie tarnaus.
Regioniniai niuansai ir jų reikšmė
Artimieji Rytai susiduria su unikaliais iššūkiais, kai kalbama apie atsparumą antibiotikams. Tokie veiksniai kaip kultūros normos, sveikatos priežiūros sistemos ir reguliavimo sistemos įvairiose šalyse labai skiriasi, o tai turi įtakos antibiotikų skyrimui ir vartojimui.
Pavyzdžiui, studentai iš Egipto pademonstravo aukščiausius žinių balus, o tai galbūt atspindi didesnį AMR švietimą farmacijos mokymo programose. Tuo pat metu šalys, kuriose taikomi griežtesni antibiotikų išdavimo įstatymai, pranešė apie rečiau besigydančius studentus, pabrėždamos lemiamą politikos vaidmenį formuojant elgesį.
Nepaisant šių regioninių skirtumų, tyrime buvo nustatytos bendros tobulinimo sritys visose dalyvaujančiose šalyse. Pavyzdžiui, nors daugelis studentų sutiko, kad vyriausybės turėtų atlikti didesnį vaidmenį didinant informuotumą apie AMR, tik dalis aktyviai dalyvavo susijusiose kampanijose ar iniciatyvose. Tai rodo dar neišnaudotą vaistinių mokyklų potencialą integruoti bendruomenės įtraukimą į savo programas, suteikiant mokiniams ne tik žinių, bet ir pasitikėjimo bei patirties, kad jie galėtų propaguoti atsakingą antibiotikų vartojimą.
Raginimas veikti
Apmąstydami šio tyrimo rezultatus jaučiame vilties ir skubos mišinį. Apklausoje dalyvavę farmacijos studentai atstovauja naujos kartos sveikatos priežiūros specialistams, o jų žinios ir požiūris leidžia jiems ką nors pakeisti. Tačiau jų praktikos spragos ir regioniniai supratimo bei elgesio skirtumai primena, kad nėra vietos nusiraminti.
Atsparumas antibiotikams yra didžiulis iššūkis, tačiau jis nėra neįveikiamas. Investuodami į farmacijos studentų švietimą ir įgalinimą, klojame pagrindą ateičiai, kurioje antibiotikai išliks veiksmingomis priemonėmis mūsų sveikatos priežiūros arsenale. Kelionė prasideda klasėse ir tęsiasi iki bendruomenių, kur žinios susitinka su praktika, o sąmoningumas virsta propagavimu.
Dabar kyla klausimas: ar mes darome pakankamai, kad paruoštume šiuos būsimus lyderius? Atsakymas lems mūsų kovos su AMR sėkmę ir būsimų kartų sveikatą.
Ši istorija yra „Science X Dialog“ dialogo dalis, kurioje mokslininkai gali pranešti apie savo paskelbtų mokslinių straipsnių išvadas. Apsilankykite šiame puslapyje, kad gautumėte informacijos apie „Science X Dialog“ ir kaip dalyvauti.
Dr. Amer Hamad Issa Abukhalaf yra Klemsono universiteto Nieri katedros docentas. Dr. Abukhalaf moksliniai tyrimai skirti rizikos valdymui, psichinei sveikatai, saugos projektavimui ir krizių valdymui. Išsilavinęs inžinieriumi ir dizaineriu, jis taip pat turi vykdomosios vadybos magistro laipsnį Ashland universitete Ohajo valstijoje, o daktaro laipsnį įgijo Floridos universitete. Dr. Abukhalafas yra Amerikos planavimo asociacijos pavojų mažinimo ir atkūrimo planavimo skyriaus narys. 2021 ir 2023 m. jis gavo Floridos universiteto apdovanojimą už išskirtinius nuopelnus. Be to, dr. Abukhalafas yra parašęs 26 recenzuojamus straipsnius prestižiniuose žurnaluose, įskaitant Tarptautinis nelaimių rizikos mažinimo žurnalas ir Nelaimių prevencija ir valdymas.