Prieš trejus metus Andrea Vanek mokėsi menų ir amatų mokytoja, kai dėl galvos svaigimo ir širdies plakimo staiga ji negalėjo net trumpai pasivaikščioti.
Pamačiusi daugybę gydytojų, jai buvo diagnozuotas užsitęsęs COVID ir net dabar didžiąją dalį dienų praleidžia nedidelėje savo buto trečiame aukšte svetainėje, sėdėdama ant palangės ir stebėdama pasaulį.
„Negaliu nieko planuoti, nes tiesiog nežinau, kiek ilgai truks ši liga“, – naujienų agentūrai AFP sakė 33 metų austras.
Pirmieji COVID-19 atvejai buvo nustatyti Kinijoje 2019 m. gruodį ir sukėlė pasaulinę pandemiją ir iki šiol pranešta apie daugiau nei septynis milijonus mirčių, praneša Pasaulio sveikatos organizacija.
Tačiau dar milijonai žmonių buvo paveikti užsitęsusio COVID, kai kai kurie žmonės sunkiai atsigauna po ūmios COVID-19 fazės, kenčia nuo tokių simptomų, kaip nuovargis, smegenų rūkas ir dusulys.
Vanek stengiasi būti atsargi, kad išvengtų dar vienos „avarijos“, kuri jai būdinga alinantis raumenų silpnumas ir gali trukti mėnesius, todėl sunku net atidaryti vandens butelį.
„Žinome, kad užsitęsęs COVID yra didelė problema“, – sakė Anita Jain iš PSO sveikatos pagalbos programos.
Pasaulinės sveikatos organizacijos, iki šiol užregistravusios apie 777 mln.
Nors užsikrėtimo COVID dažnis po pirminės infekcijos mažėja, pakartotinis užsikrėtimas padidina riziką, pridūrė Jain.
‘viską skauda’
Berne, Šveicarijoje, gyvenanti Chantal Britt COVID užsikrėtė 2020 m. kovą. Ilgas COVID, pasak jos, apvertė jos „gyvenimą aukštyn kojomis“ ir privertė „išrasti“ save iš naujo.
„Tikrai buvau ankstyvas paukštis… Dabar skiriu dvi valandas, kad atsikelčiau ryte bent jau dėl to, kad viską skauda“, – aiškino 56 metų buvęs maratonininkas.
„Aš net nebesitikiu, kad ryte jaučiuosi gerai, bet vis tiek esu nustebęs, koks jaučiuosi senas ir palaužtas.
PSO duomenimis, apie 15 procentų tų, kurie ilgą laiką serga COVID, simptomai išlieka ilgiau nei vienerius metus, o moterims yra didesnė rizika susirgti šia liga nei vyrams.
Britt, kuri sako, kad anksčiau buvo „darboholikė“, dabar ne visą darbo dieną dirba universiteto mokslininke ilgomis COVID ir kitomis temomis.
Ji neteko darbo ryšių srityje 2022 m., kai paprašė sutrumpinti darbo valandas.
Ji pasiilgsta sportavimo, kuris jai anksčiau buvo tarsi „terapija“, o dabar turi daugiau planuoti savo kasdienę veiklą, pavyzdžiui, apgalvoti vietas, kur apsipirkti galėtų prisėsti ir pailsėti.
Tai apsunkina ir aplinkinių nesupratimas.
„Tai nematoma liga… kuri yra susijusi su visa ją supančia stigma“, – sakė ji.
„Net ir tikrai stipriai nukentėjusius žmones, kurie yra namuose, tamsiame kambaryje, kurių jau negalima liesti, bet koks triukšmas juos įvarys į avariją, jie neatrodo sergantys“, – sakė ji.
Kristi „pro plyšius“
PSO Jain sakė, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams gali būti sunku nustatyti diagnozę, todėl labai svarbu plačiau pripažinti šią būklę.
Išvardinta daugiau nei 200 simptomų, tokių kaip nuovargis, dusulys ir pažinimo sutrikimai.
„Dabar daug dėmesio skiriama pagalbai pacientams, pagalbai gydytojams su įrankiais, leidžiančiais tiksliai diagnozuoti ilgą COVID ir jį anksti nustatyti“, – sakė ji.
Tokie pacientai kaip Vanek taip pat susiduria su finansinėmis problemomis. Ji yra iškėlusi dvi bylas teismui, kad gautų daugiau paramos, tačiau abi dar neišnagrinėtos.
Ji teigė, kad už mažiau nei 800 eurų (840 USD) gaunama parama negali padengti jos išlaidų, įskaitant dideles medicinines sąskaitas už daugybę tablečių, kurių jai reikia simptomams kontroliuoti.
„Studentams, kurie ilgai serga COVID, labai sunku. Mes patenkame pro socialinės sistemos plyšius, negalime pradėti dirbti“, – sakė ji.
Britt taip pat nori tikslingesnių poinfekcinių būklių, tokių kaip ilgalaikis COVID, tyrimų.
„Turime juos geriau suprasti, nes kils kita pandemija ir būsime kaip niekad nesupratingi“, – sakė ji.
© 2024 AFP