Klimato kaita yra atsakinga už beveik penktadalį rekordinio dengės karštligės atvejų šiais metais visame pasaulyje, šeštadienį pareiškė JAV mokslininkai, siekdami išsiaiškinti, kaip kylanti temperatūra padeda plisti ligoms.
Tyrėjai stengėsi greitai parodyti, kaip žmogaus sukelta klimato kaita tiesiogiai prisideda prie atskirų ekstremalių oro reiškinių, tokių kaip uraganai, gaisrai, sausros ir potvyniai, kurie šiais metais sukrėtė pasaulį.
Tačiau susieti, kaip visuotinis atšilimas veikia sveikatą, pvz., skatina protrūkius ar plinta ligas, tebėra nauja sritis.
„Dengė yra tikrai gera pirmoji liga, į kurią reikia atkreipti dėmesį, nes ji labai jautri klimatui“, – naujienų agentūrai AFP sakė Stanfordo universiteto infekcinių ligų ekologė Erin Mordecai.
Virusinė liga, kuri perduodama įkandus užkrėstiems uodams, sukelia karščiavimą ir kūno skausmus, o kai kuriais atvejais gali būti mirtina.
Paprastai jis buvo apribotas atogrąžų ir subtropikų vietovėse, tačiau dėl kylančios temperatūros uodai įsiveržė į naujas teritorijas ir kartu su jais užsikrečia dengės karštligė.
Naujajame tyrime, kuris dar nebuvo recenzuotas, JAV mokslininkų komanda ištyrė, kaip karštesnė temperatūra buvo susijusi su dengės karštligės infekcijomis 21 šalyje visoje Azijoje ir Amerikoje.
Vidutiniškai apie 19 procentų dabartinių dengės karštligės atvejų visame pasaulyje yra „priskiriami jau įvykusiam klimato atšilimui“, sakė Mordecai, vyresnysis tyrimo prieš spausdinimą autorius.
20–29 laipsnių Celsijaus (68–84 laipsnių Farenheito) temperatūra yra ideali dengės karštligei plisti, sakė Mordecai.
Tyrėjai nustatė, kad aukštesnėse Peru, Meksikos, Bolivijos ir Brazilijos vietovėse, kurios sušils iki tokio temperatūros diapazono, per ateinančius 25 metus dengės karštligės atvejų gali padidėti net 200 procentų.
Analizė apskaičiavo, kad mažiausiai 257 milijonai žmonių šiuo metu gyvena vietovėse, kuriose pasaulinis įkaitimas gali padvigubinti dengės karštligės dažnį per tą laikotarpį.
Šis pavojus yra tik „dar viena priežastis, dėl kurios turėtumėte rūpintis klimato kaita“, sakė Mordechajus.
Bakterijos gelbsti?
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiais metais rugsėjo mėn. visame pasaulyje užregistruota daugiau nei 12,7 mln. dengės karštligės atvejų, beveik dvigubai daugiau nei 2023 m.
Tačiau Mordechajus teigė, kad „didžiulis nepakankamų pranešimų kiekis“ reiškia, kad tikrasis skaičius greičiausiai bus arčiau 100 mln.
Tyrimas buvo pristatytas kasmetiniame Amerikos tropinės medicinos ir higienos draugijos susitikime Naujajame Orleane.
Kitas tyrimų rinkinys, taip pat nerecenzuotas, sukėlė viltis dėl galimo įrankio, padėsiančio kovoti su dengės karštligės plitimu.
Tai apima uodų, užkrėstų įprastomis Wolbachia bakterijomis, kurios gali blokuoti vabzdžių gebėjimą perduoti dengės karštligę, veisimą.
Prieš penkerius metus Wolbachia užkrėsti uodai buvo pristatyti daugumoje Brazilijos miesto Niteroi.
Kai Brazilija šiais metais ištvėrė didžiausią visų laikų dengės karštligės protrūkį, Niteroi mieste dengės karštligė tik šiek tiek padaugėjo.
Atvejų skaičius taip pat buvo 90 procentų mažesnis nei prieš Wolbachia uodų dislokavimą ir „nieko panašaus į tai, kas vyko likusioje Brazilijos dalyje“, sakė Katie Anders iš Pasaulinės uodų programos.
Tai, kad miestui sekėsi taip gerai, parodė, kad „Wolbachia gali užtikrinti ilgalaikę bendruomenių apsaugą nuo vis dažnėjančio dengės karštligės antplūdžio, kurį matome visame pasaulyje“, – sakė Andersas.
Tyrėjai teigė, kad bendradarbiauja su Brazilijos vyriausybe, kad pastatytų Wolbachia uodų gamybos įrenginį, tikėdamiesi apsaugoti milijonus žmonių.
© 2024 AFP