Remiantis nauju Rytų Suomijos universiteto tyrimu, psichologinis stresas yra dažniausia neigiama pasekmė, kurią patiria sveikatos priežiūros specialistai po gydymo klaidų. Po tokių įvykių apyvartos ketinimai ir pravaikštos buvo dažnesni tarp tų, kurie patyrė nepakankamą organizacinę paramą ir vadinamąjį antrosios aukos kančią.
Per pastarąjį dešimtmetį buvo atlikta daugybė tyrimų apie antrosios aukos reiškinio paplitimą ir sunkumą. Sąvoka „antroji auka“, kurią sukūrė daktaras Albertas Wu iš Johns Hopkins universiteto, reiškia tuos sveikatos priežiūros specialistus, kurie patiria emocinį išgyvenimą po to, kai įsitraukė į rimtus pacientų saugos incidentus arba tapo jų liudininkais.
Šiame tyrime buvo atlikta slaugytojų ir gydytojų, dirbančių dviejose Suomijos universitetinėse ligoninėse nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. gegužės mėn., apklausa. 149 respondentai daugiausia buvo slaugytojai. Išvados buvo paskelbtos Žurnalas „Advanced Nursing“..
Tyrimas atskleidė, kad organizacinės paramos lygis, kurį sveikatos priežiūros specialistai gauna patekę į gydymo klaidą, turi įtakos neigiamiems su darbu susijusiems rezultatams. Apyvartos ketinimų augimas ir tendencija neatvykti į darbą buvo pastebėta, kai sveikatos priežiūros specialistams buvo jaučiamas organizacinės paramos trūkumas ir didesnis antrosios aukos kančių lygis.
Daugiau nei trečdalis respondentų organizacinę paramą po gydymo klaidų įvertino kaip menką, o tai rodo, kad po gydymo klaidų reikia ugdyti palankesnę darbo aplinką sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams.
„Atėjo laikas sveikatos priežiūros organizacijoms pripažinti antrosios aukos reiškinio svarbą ir imtis veiksmų, kad būtų sukurtos struktūrinės paramos antroms aukoms sistemos“, – sako pirmasis tyrimo autorius, doktorantas Sanu Mahatas.
Tyrimas suteikia vertingos informacijos apie tai, kaip organizacinė parama tarpininkauja tarp sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų patiriamų kančių ir ketinimo palikti darbą bei nebuvimo iš darbo. Tačiau reikia atlikti tolesnius tyrimus tarp skirtingų Suomijos sveikatos priežiūros specialistų.
Autoriai pabrėžia, kad supratimas apie antrosios aukos reiškinio poveikį gali padėti sukurti nekaltinamą ir teisingą kultūrą, kurioje pirmenybė teikiama mokymuisi iš klaidų, o ne kaltinimui tiems, kurie daro klaidas. Tai leidžia sveikatos priežiūros sistemoms sutelkti dėmesį ne tik į pacientų saugumą, bet ir į slaugą teikiančių asmenų gerovę.
„Organizacijoje, kurioje vyrauja teisinga kultūra ir skatinamas konstruktyvus atsakas į klaidas, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai tampa atsparesni, ugdo teigiamus įveikos gebėjimus ir gali sustiprinti savo profesines kompetencijas“, – teigia autoriai.