Limfmazgiai gamina antikūnus ir leukocitus (baltuosius kraujo kūnelius), būtinus kovojant su infekcijomis.
Jie pašalina iš limfos mikrobus, vėžines ląsteles ir svetimkūnius.
Kai jie padidėja, dažniausiai pasidaro skausmingi ir lengvai užčiuopiami: kakle, pažastyse, kirkšnyse. Išsivysčius vietinei infekcijai, gali padidėti netoliese esantys limfmazgiai.
Dažniausiai limfmazgių padidėjimą sukelia virusai – peršalus, sergant gripu, faringitu, mononukleoze.
Limfmazgiai gali padidėti ir esant bakteriniam užkrėtimui, sergant odos arba limfinės sistemos vėžiu.
Profilaktika
Norint išvengti infekcijos, galinčios sukelti limfmazgių padidėjimą, reikia:
– Valgyti daugiau produktų, kuriuose yra folinės rūgšties, vario, jodo, geležies, magnio, seleno, cinko, nepakeičiamųjų riebiųjų rūgščių, lecitino, vitaminų A, B, C, D ir E.
– Mažiau valgyti rafinuotų angliavandenių, tokių kaip cukrus ir miltiniai gaminiai.
– Reguliariai mankštintis.
– Vengti alkoholio ir tabako.
Gydymas
Be profilaktikos, reikėtų:
– Stengtis pakankamai išsimiegoti ir nepervargti.
– Kasdien valgyti šviežius česnakus.
– Vartoti ežiuolės, astragalo, šeivamedžio esktraktus, kurie stiprina imunitetą.
– Ant padidėjusių limfmazgių pirmąsias 1-2 dienas dėti šaltus kompresus, o vėliau reguliariai juos šildyti, kol visiškai išnyks simptomai.
Į gydytoją būtina kreiptis, jeigu:
– Nedidelis limfmazgių padidėjimas neišnyksta per savaitę.
– Limfmazgiai per 2-3 dienas padidėja arba pasidaro skausmingi.
– Stipriai karščiuojama ir neįmanoma sumažinti kūno temperatūros.
– Skaudą galvą, raumenis, pilvą; pagelto oda, atsirado išbėrų, išsivystė bakterinė infekcija, pavyzdžiui, tonzilitas (angina).