Tėvams būtina žinoti, kada jų vaikai yra labiausiai pažeidžiami.
Mažieji “sirgaliukai”
Aplinkos ir orų permainoms ypač jautrūs neišnešioti ir nenatūraliai gimę (atlikus Cezario pjūvį) vaikai, nes jų adaptacijos sistemos turi labai daug trūkumų.
Minėtiems veiksniams jautrūs ir kūdikiai. Dauguma jų (apie 80 proc.) keičiantis orams blogiau miega, dažniau verkia ir kamuojasi dėl meteorizmo.
Nuo meteorologinių sąlygų labai priklausomi 6-8 metų vaikai. Keičiantis orams, jiems sunkiau susikaupti, ištverti psichoemocinę įtampą.
13-15 metų paaugliai vėl pasidaro jautresni blogiems orams. Tam įtakos turi jų organizme vykstančios hormoninės permainos.
Keičiantis orams, paprastai pablogėja vaikų, sergančių lėtinėmis ligomis, savijauta. Tai ypač būdinga vaikams, kamuojamiems vegetacinės distonijos, bronchinės astmos, lėtinio gastrito, egzemos, pneumonijos, pielonefrito.
Kaip jie jaučiasi
Meteorologinių sąlygų sukeliami vaikų negalavimai būna įvairūs. Vaikus, sergančius širdies ligomis, gali kamuoti aritmija, dusulys, lėtinė pneumonija – kvėpavimo sutrikimai; gastritu – pilvo skausmai, pielonefritu – padažnėjęs šlapinimasis. Sveiki vaikai kritiniais savo gyvenimo tarpsniais, esant nepalankiems orams, gali blogiau miegoti, gausiau prakaituoti, jausti silpnumą, nuovargį. Gali “šoktelti” jų arterinis spaudimas, padidėti dirglumas. Dėl to galimi konfliktai su bendraamžiais, tėvais.
Svarbu neįteigti
Jautrus meteorologinėms permainoms vaiko organizmas reaguoja į oro temperatūros, jo drėgnumo, atmosferos slėgio svyravimus ir į magnetines audras. Tačiau primygtinai klausinėti vaiko, ypač paauglio, kaip jis jaučiasi sveikatai nepalankiomis dienomis, neverta. Juolab nedera iš anksto įspėti jį apie gresiančią magnetinę audrą arba artėjantį orų pabjurimą, nes vaikams labai lengva “įteigti ligą”.
Kaip padėti
Jeigu vaiko organizmas labai jautrus orų permainoms, reikia stengtis jam padėti: grūdinti – leisti kasdien mažyliui pabėgioti po kambarį (o vasarą – po žolę) basomis kojytėmis, patrinti jo kūnelį vėsiu drėgnu rankšluosčiu arba perlieti jį kontrastiniu dušu (1 minutę vėsiu vandeniu, 1-2 minutes – karštu). Nuo 3 metukų galima mažylį maudyti pirtyje.
Jei vaikas serga lėtine liga, keičiantis orams, reikia profilaktiškai duoti jam vaistų. Sveikatai nepalankiomis dienomis reikia atlaidžiau vertinti vaiko kaprizus.