Neseniai Vienos medicinos universiteto atliktas tyrimas rodo, kad paaugliai, kuriems buvo būdingas nesusižalojęs elgesys su savižudybe (NSSI), socialiniuose tinkluose rodo didesnį dėmesį savęs žalojimo vaizdams. Šis dėmesio šališkumas – padidėjęs ir greitesnis tokio turinio fiksavimas – padidina norą žaloti save.
Išvadose pabrėžiama, kad būtina skubiai stiprinti prevencijos ir intervencijos priemones, siekiant sumažinti galimą socialinės žiniasklaidos riziką pažeidžiamiems jauniems žmonėms. Tyrimas buvo paskelbtas žurnale JAMA tinklas atidarytas.
Tyrime, kurį atliko MedUni Vienos Vaikų ir paauglių psichiatrijos departamento tyrimų grupė, buvo analizuojami 14–18 metų paaugliai, turintys ir neturintys NSSI patirties. Tyrėjai naudojo akių sekimo technologiją, kad išmatuotų žvilgsnio kryptį ir skirtingų regos dirgiklių fiksacijos trukmę. Be to, taškinio zondo užduotis buvo naudojama NSSI vaizdų reakcijos laikui įrašyti, palyginti su neutraliais vaizdais.
Rezultatai aiškiai rodo, kad paaugliai, turintys NSSI patirtį, žymiai stipriau reaguoja į savęs žalojimo vaizdus nei į neutralų turinį ir jiems sunku nukreipti dėmesį nuo jų.
Įspūdingas rezultatų aspektas yra tai, kad padidėjęs dėmesys ir padidėjęs noras žaloti save atsiranda su vaizdais, bet ne su tekstais, kuriuose kalbama apie savęs žalojimą. Priešingai, kontrolinė grupė, neturinti NSSI istorijos, neparodė panašaus atsako į NSSI vaizdus, o tai rodo, kad šis turinys yra mažiau problemiškas paaugliams, neturintiems ankstesnės patirties.
„Mūsų tyrimas rodo, kad vaizdinis turinys socialinėje žiniasklaidoje gali labai prisidėti prie potraukio žaloti save, ypač paaugliams, kuriems jau gresia pavojus“, – aiškina pagrindinis autorius Andreasas Goreisas iš MedUni Vienos Vaikų ir paauglių psichiatrijos departamento.
„Šios išvados pabrėžia poreikį geriau paruošti jaunus žmones susidoroti su tokiais vaizdais ir suteikti jiems įrankius, kurie pagerintų jų emocinę reguliaciją ir atsiribotų nuo varginančių dirgiklių“, – priduria tyrimo vadovas Oswaldas Kothgassneris.
Tyrimas rodo, kad nors fiziologinės streso reakcijos, tokios kaip širdies susitraukimų dažnis ar odos laidumas, nerodo jokių reikšmingų skirtumų susidūrus su vaizdais, psichologinis poveikis gali būti stresas. Todėl specialistai ir praktikai turėtų būti budrūs dėl galimų tokių vaizdų provokuojančių veiksnių ir aktyviai spręsti šią temą dialoge su paveiktais asmenimis.
Remiantis gautomis įžvalgomis, tyrimas labai padeda suprasti mechanizmus, kaip vaizdinis turinys socialinėje žiniasklaidoje gali paveikti NSSI sergančius paauglius. Tyrėjai rekomenduoja priemones, skirtas pagerinti emocinio reguliavimo įgūdžius ir informuotumo didinimo programas, siekiant prevenciškai neutralizuoti šio žiniasklaidos turinio riziką.