Reikalavimai pamokose – ne vienintelis įtampos šaltinis. Gera norintys tėvai, trokštantys suteikti vaikams visus įmanomus pranašumus, registruoja juos į įvairias papildomas mokyklas ir būrelius.
Mamos ir tėvai patys taip užsiėmę, kad dažnai verčia savo atžalas paskubėti atlikti kasdieninius darbus – greičiau apsivilkti, pavalgyti.
Be to, vaikai yra negailestingai “bombarduojami” nerimą keliančia informacija. Televizijos laidos apie žiaurumus, prievartą ir aplinkos žalojimą žadina mintis, kad pasaulyje pavojinga gyventi. Pramogų industrija ir toliau kuria sudėtingus žaislus ir kompiuterinius žaidimus, neatitinkančius vaikų pasiruošimo lygio.
Pasak psichologų, visuotinis stiprus nesubrendusios sąmonės stimuliavimas, be galo spartus tempas ir reikalavimai kuo greičiau ir kuo daugiau išmokti sukelia vaikams bejėgiškumo jausmą. Praradus pasitikėjimą, kad galima kontroliuoti supantį pasaulį, vaikui ima augti vidinė įtampa, stresas.
Kelia nerimą tai, kad dalis vaikų nebeatlaiko.
Amerikiečiai ištyrė, kad iš 1996 metais apsilankiusių pas pediatrus vaikų, 18,7 proc. buvo nustatytos psichologinės problemos, susijusios su jų socialine aplinka (1979 metais ši dalis prilygo 6,8 proc.) 1999 metais atliktas tyrimas parodė, kad 13 procentų 9-17 metų amžiaus vaikų serga nerimo ligomis.
Specialistai nurodo, jog vaikams pasireiškia tie patys lėtinio streso simptomai, kaip ir suaugusiesiems: galvos skausmai, pilvo skausmai, nemiga, dirglumas. Kai kuriais atvejais stresas suaktyvina ligas, pavyzdžiui, astmą, alergiją. Atrastas ryšys tarp streso ir vaikų elgsenos – agresijos, mokymosi sunkumų.
Žinoma, kartais vaikų stresas gali būti susijęs su tėvų skyrybomis, liga ar mirtimi. Bet tyrimai rodo, kad ne mažiau kenksminga yra mažesnių stresų sankaupa, kai vaikas jaučia spaudimą gerai mokytis, bijo būti atstumtas bendraamžių, išgyvena konfliktus namie.
Kaip išmokyti vaiką kontroliuoti stresą
Žinoma, tėvai negali apsaugoti savo vaikų nuo visų stresų, o ir nenorėtų. Bet jie gali sumažinti streso apimtį ir padėti vaikams susitvarkyti su neišvengiama įtampa. Geriausia, ką tėvai gali padaryti, – tai rasti laiko ramiai pasikalbėti su savo vaikais. Kasdien aptariant dienos reikalus ir vaikų jausmus, jų stresas automatiškai sumažėja.
Tėvai turėtų mokyti savo vaikus problemų sprendimo ir stresinių situacijų kontrolės įgūdžių. Daugybė tyrimų parodė, kad psichologiškai labiau nukenčia tie vaikai, kurie stengiasi vengti streso ir užgniaužti savo jausmus, lyginant su tais, kurie streso nevengia, tačiau pripažįsta ir nagrinėja, ką tuo metu jaučia.
Taigi jei vaikas patiria sunkumų mokykloje, jam bus geriau, jei situaciją galės aptarti su savo tėvais, kurie padės jam nuspręsti, ką toliau daryti. Tėvai gali padėti vaikui įgyti problemų sprendimo įgūdžių: išaiškinti problemą, sugalvoti kelis alternatyvius sprendimus, įvertinti galimas pasekmes ir susikurti veikimo planą.
Tėvams patartina prieš miegą pasikalbėti su vaikais, kas gero jiems nutiko tą dieną – tai padės sutelkti dėmesį į teigiamus dalykus ir sumažins nerimą dėl to, kas nepavyko.
Labai svarbu, kad vaikas nejaustų nuolatinės įtampos dėl pernelyg aktyvios veiklos. Psichologai pataria, kad vaikai neturėtų dalyvauti daugiau negu dviejuose papildomuose užsiėmimuose per savaitę. Be to, užsiėmimai turėtų būti paskirstyti taip, kad vaikams nereikėtų skubėti iš vienos vietos į kitą.
Vaikams yra būtinas laisvalaikis, kada jie gali žaisti vieni arba su draugais. Tai padeda jiems ne tik atsipalaiduoti, bet ir išspręsti susikaupusias psichologines problemas žaidybine forma.
Tėvai turėtų padėti savo vaikams pasirinkti sporto šaką ar kitokią aktyvią veiklą, kad jie jaustųsi gerai. Varžybinis krepšinis nekoordinuotam vaikui gali sukelti neviltį ir pažeisti savigarbą. O spaudimas siekti geriausių rezultatų tokiu atveju sukels tik nesveiką įtampą.
Tėvai turėtų didžiausią dėmesį skirti ne pažymiams, o pagirti vaiką už pastangas. Jie turėtų sakyti: “Mes nesitikime, kad tu būsi geriausias mokinys klasėje. Pakanka jau vien to, kad tu esi mylimas mūsų sūnus.”
Tėvai daro didelę klaidą, norėdami vaikus paversti miniatiūrinėmis savo kopijomis. Tyrimais nustatyta, kad ankstyvaisiais metais siekę maksimalių rezultatų, jaunuoliai studentiškame amžiuje jau būna “perdegę”.
Svarbiausia būti geru pavyzdžiu savo vaikams.
Kai tėvai neturi nė minutės laiko savo atžalai, neišsprendžiamos problemos kaupiasi. Vaiką apima bejėgiškumo jausmas. Jis nebeturi iš ko pasimokyti, kaip numalšinti savo įtampą.
Suteikite savo vaikams galimybę matyti jus prie virtuvės stalo, ramiai sprendžiantį kryžiažodį. Vakare raskite laiko paskaityti romaną. Po vakarienės išeikite su vaikais ramiai pasivaikščioti. Tokios priemonės padės jūsų vaikams nuraminti per dieną susikaupusią įtampą ir sumažins jūsų pačių stresą.
VAIKŲ STRESO POŽYMIAI
– Tipiški vaikų streso simptomai – pilvo ir galvos skausmai, nervingas elgesys, dirglumas, dažnas verkimas, baimė neužmigti ir eiti miegoti vienam, šlapinimasis į lovą. Per didelis drovumas irgi gali būti streso požymis.
– Stresą gali rodyti ir elgesio pasikeitimas. Gal jūsų vaikas, paprastai linkęs bendrauti ir kalbus, pasidarė tylus ir paniuręs? Gal linkęs gražiai žaisti su kitais vaikais, jis staiga pasidarė aršus? Gal anksčiau džiaugsmingai ėjęs į mokyklą, dabar atsisako tai daryti?
– Jei pakitęs vaiko elgesys tęsiasi ilgiau kaip dvi savaites, jeigu vaikas prarado apetitą ir blogai miega, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju