Emory universiteto Rollinso visuomenės sveikatos mokyklos (Atlanta) vadovaujamų mokslininkų bendradarbiavimas ragina būti atsargiems skiriant gliukozę mažinančius vaistus 1 tipo cukriniu diabetu (T1D) sergantiems asmenims.
Tiek gliukagono tipo peptido-1 receptorių agonistai (GLP-1RA), tiek natrio-gliukozės kotransporterio 2 (SGLT2) inhibitoriai parodė didelę naudą širdies ir kraujagyslių bei inkstų sveikatai kitose populiacijose, ypač pacientams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu. GLP-1RA taip pat žinomi dėl savo svorio mažinimo poveikio.
SGLT2 inhibitoriai kelia didelę euglikeminės diabetinės ketoacidozės, pavojingos būklės, dažniausiai pasitaikančios T1D asmenims, riziką, kai gali pasireikšti toksinis kraujo rūgštėjimo lygis. Dėl šios rizikos SGLT2 inhibitoriai buvo pašalinti, kad būtų galima naudoti T1D Europoje, o JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) jų nepatvirtino T1D.
Dėl GLP-1RA susirūpinimą kelia didelis svorio netekimas, galintis sukelti ketoacidozę arba pabloginti hipoglikemiją. Nors šie vaistai gali būti naudingi valdant svorį, toks svorio netekimas gali sukelti naujų problemų žmonėms, sergantiems T1D, nes dėl to jų insulino poreikis gali greitai pasikeisti.
Tyrimo laiške „GLP-1 receptorių agonistas ir SGLT2 inhibitorius
Receptų išrašymas žmonėms, sergantiems 1 tipo diabetu“, paskelbtas JAMAautoriai pabrėžia, kad būtina atlikti daugiau tyrimų, kad būtų užtikrintas galimas pavojingų antrinių gydymo būdų naudojimas.
Tyrimo metu 2010–2023 m., naudojant Epic Cosmos duomenų bazę, buvo nustatyti 943 456 asmenys, sergantys T1D (vidutinis amžius 41,5 m., 49,5 % moterų). Nors konkrečių vaistų skyrimo priežasčių nebuvo, mokslininkai sugebėjo pastebėti tendencijas, kurios atitiko patvirtintą vartojimą sergant 2 tipo cukriniu diabetu.
Asmenims, kuriems buvo paskirti naujai SGLT2 inhibitoriai, žymiai dažniau sirgo širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai, pvz., širdies nepakankamumas (16,6 %, palyginti su 2,8 % bendroje T1D populiacijoje) ir lėtinė inkstų liga (26,9 % ir 15,9 %). Duomenys rodo, kad gydytojai kreipiasi į šiuos gydymo būdus, norėdami valdyti širdies ir kraujagyslių bei inkstų komplikacijas T1D pacientams, nors vaistai nėra aiškiai patvirtinti šiai būklei gydyti.
Ir atvirkščiai, tie naujai paskirti GLP-1RA turėjo didesnį nutukimo rodiklį (69,4 %, palyginti su 45,7 %). Šie duomenys rodo, kad gydytojai skiria GLP-1RA, kad padėtų valdyti T1D pacientų nutukimą, nes svorio valdymas yra svarbi diabeto priežiūros dalis.
T1D pacientų, kuriems buvo paskirti GLP-1RA, procentas labai padidėjo – nuo 0,3 % 2010 m. iki 6,6 % iki 2023 m. Išrašytų SGLT2 inhibitorių procentas išaugo nuo 0,1 % 2013 m. iki 2,4 % iki 2023 m. Apskritai T1D pacientų, kuriems buvo paskirta šių vaistų per šį laikotarpį išaugo nuo 0,7% iki 8,3%.
Labiausiai pastebėtas GLP-1RA, vadinamo semaglutidu (prekės ženklu Ozempic, Rybelsus ir Wegovy), padidėjimas nuo 0,2 % 2018 m. iki 4,4 % 2023 m.
Vis dar kelia susirūpinimą šių vaistų saugumas sergant T1D, ypač dėl euglikeminės diabetinės ketoacidozės rizikos, dėl kurios Europoje buvo pašalinti T1D SGLT2 inhibitoriai, o JAV FDA negavo. Be to, GLP-1RA yra susiję su tokia rizika kaip didelis svorio kritimas ir galimas ketoacidozės ar hipoglikemijos padidėjimas.
Tyrimo rezultatai rodo, kad, nepaisant reguliavimo problemų, GLP-1RA ir SGLT2 inhibitorių vartojimas T1D gydymui ir toliau didėja, visų pirma dėl jų širdies ir inkstų funkcijos bei svorio valdymo pranašumų.
„Reikia atlikti perspektyvius GLP-1RA arba SGLT2 inhibitorių veiksmingumo ir saugumo T1D populiacijoje tyrimus“, – rašoma tyrimo laiške: „Prieš pasirodžius tokiems įrodymams, reikia būti atsargiems skiriant šiuos vaistus T1D sergantiems asmenims“.