Kopenhagos Statens Serum Institut vadovaujami tyrimai atskleidė, kad beveik 23% nėštumų, kuriuos paveikė pagrindiniai vaisiaus įgimti širdies defektai, taip pat sukelia neigiamų akušerinių rezultatų.
Didelės įgimtos širdies ydos (MCHD) pasireiškia maždaug 1 iš 100 gyvų gimimų. Ankstesni tyrimai parodė, kad sutrikęs placentos vystymasis gali prisidėti prie akušerinių komplikacijų nėštumo metu, sergant MCHD.
Tokios sąlygos kaip preeklampsija, priešlaikinis gimdymas ir vaisiaus augimo apribojimas kelia ypatingą susirūpinimą, nes jie neigiamai veikia tiek motinos sveikatą, tiek ilgalaikes vaikų, gimusių su šiais defektais, rezultatams.
Yra nedaug duomenų apie konkrečių MCHD potipių akušerinės rizikos profilį, o tai lėtina prevencinių intervencijų ir individualizuotų nukentėjusio nėštumo priežiūros strategijų vystymąsi.
paskelbtame tyrime „Neigiami akušeriniai rezultatai nėštumo metu su dideliais vaisiaus įgimtais širdies defektais“. JAMA pediatrijamokslininkai išanalizavo duomenis iš Danijos vaisiaus medicinos duomenų bazės, kuri apima apie 95 % vienišo kūdikio nėštumų Danijoje nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d., kartu su tarptautinių tyrimų metaanalizės rezultatais.
Nėštumas, pasibaigęs gyvu gimimu po 24 nėštumo savaičių ir be chromosomų aberacijų, buvo įtrauktas. Iš viso buvo ištirta 534 170 nėštumų, įskaitant 745 atvejus, komplikuotus vaisiaus MCHD.
Pirminis rezultatas buvo sudėtinis su placenta susijusių nepageidaujamų akušerinių baigčių, įskaitant preeklampsiją, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo apribojimą ir placentos atsitraukimą, matas. Antriniai rezultatai buvo analizuojami individualiai. Buvo įvertinta vienuolika MCHD potipių, įskaitant vienaskilvelinę širdį, didžiųjų arterijų perkėlimą (TGA) ir atrioventrikulinės pertvaros defektą.
Atliekant statistinę analizę, buvo naudojamos apibendrintos įvertinimo lygtys, skirtos apskaičiuoti pakoreguotus šansų santykius (AOR), kontroliuojant motinos veiksnius, tokius kaip amžius, kūno masės indeksas, rūkymo būklė ir gimdymo metai. Metaanalizės metu buvo naudojami atsitiktinių efektų modeliai, siekiant sujungti efektų dydžius iš 10 tarptautinių tyrimų.
Nėštumo, kurį komplikavosi MCHD, atveju bendras nepageidaujamų akušerinių baigčių dažnis buvo 22,8 %, palyginti su 9,0 % nėštumų be MCHD (AOR, 2,96).
Vaisiaus augimo apribojimas pasireiškė 6,7 % MCHD nėštumų, palyginti su 2,3 % ne MCHD nėštumų. Didesnis preeklampsijos paplitimas nustatytas sergant MCHD nėštumu (6,2 proc. prieš 3,1 proc.), o priešlaikinio gimdymo rizika – MCHD atveju (15,7 proc. prieš 4,6 proc.). Placentos atitrūkimas buvo retas, tačiau rodė reikšmingą dažnumo tendenciją (0,9 %, palyginti su 0,4 %).
Visi MCHD potipiai, išskyrus TGA, buvo susiję su žymiai didesne sudėtinio nepageidaujamo rezultato tikimybe. Didžiausia rizika buvo nustatyta nėštumo metu, kai buvo sutrumpintas arteriosas (AOR, 6,35), plaučių atrezija su nepažeista skilvelio pertvara (AOR, 5,51) ir Ebšteino anomalija (AOR, 5,09).
Metaanalizė, į kurią buvo įtraukti duomenys iš 5993 MCHD atvejų, patvirtino šias išvadas. Pažymėtina, kad nėštumas su vaisiaus TGA neparodė padidėjusios preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ar vaisiaus augimo apribojimo rizikos.
Beveik tris kartus padidinus nepageidaujamų akušerinių pasekmių riziką nėštumui, kurį paveikė MCHD, tyrimas nustato tikslinių intervencijų poreikį. Ateityje rekomenduojama atlikti tyrimus siekiant įvertinti prevencines priemones ir ištirti mechanizmus, siejančius placentos disfunkciją su konkrečiais MCHD.