Kritinis iššūkis ankstyvosios COVID-19 pandemijos metu buvo nustatyti, ar pacientas išgyvens nuo infekcijos, ar mirs nuo jos. Ir nors daugybė gyvybes gelbstinčių terapinių priemonių dabar išgelbėja daug daugiau gyvybių nei prieš ketverius metus, COVID pasekmių numatymo menas tebėra mokslinio ieškojimo reikalas.
Tarptautinės tyrėjų komandos Škotijoje ir Brazilijoje duomenys rodo, kad jų prognozavimo modelis apibrėžia specifines SARS-CoV-2 infekcijos ypatybes, kurios gali būti naudojamos prognozuojant ligos baigtį ir ligonių skirstymui ligoninėse.
Naujojo tyrimo duomenys yra pagrįsti infekcijomis, kurios įvyko 2020 m., o komandos nariai teigia, kad jų prognozavimo metodas yra naudingas. Tačiau jie nerimauja, kad 2024 m. pacientų apsauga nuo COVID vakcinomis gali sukelti klausimų, ar jų metodas yra tinkamas laiku. Tyrimas publikuojamas žurnale Mokslas Transliacinė medicina.
Medicininės intervencijos, pradedant nuo vakcinų ir antivirusinių vaistų iki monokloninių antikūnų, žymiai sumažino mirtinų nuo COVID skaičių, palyginti su ankstyvaisiais pandemijos metais. Tačiau naujoji strategija, pagrįsta tyrimais, kuriuose dalyvavo pacientai Brazilijoje, atskleidžia specifinius COVID infekcijos „signarus“, o tai leido komandai gana tiksliai prognozuoti pacientų rezultatus.
João Da Silva Filho iš Wellcome integracinės parazitologijos centro ir Glazgo universiteto Infekcijos ir imuniteto mokyklos Škotijoje apibūdino ir apibrėžė šiuos parašus, nes jie susiję su konkrečiomis ligos sunkumo stadijomis.
Dirbdamas su bendradarbiais Amazonės valstijos universitete ir Amazonės federaliniame universitete Manause, Brazilijoje, Da Silva Filho šiuos etapus apibūdina kaip ankstyvą mirtį, vėlyvą mirtį ir pasveikimą. Modelis gali numatyti pacientų grupę patekus į ligoninę. Da Silva Filho ir kolegos teigia, kad pacientų infekcijos požymiai lemia jų ligos trajektoriją ir likimą.
„COVID-19 būdingas platus simptomų ir ligų trajektorijų spektras“, – straipsnyje rašo Da Silva Filho. „Susipratimas tarp klinikinių biomarkerių ir plaučių patologijos ūminio COVID-19 metu yra būtinas norint suprasti įvairią jo patogenezę ir informuoti apie veiksmingesnius gydymo būdus.
Parašai, kuriuos Da Silva Filho ir jo kolegos atskleidė ir sako, kad jie gali būti naudojami prognozuojant COVID rezultatus, buvo gauti iš klinikinių ir periferinio kraujo duomenų, surinktų prieš ir po 142 COVID pacientų mirties Brazilijoje. Kalbant apie pomirtinę analizę, mokslininkai ištyrė plaučių audinius iki vienos ląstelės lygmens, kad atskleistų specifinius požymius su plaučiams būdingais pokyčiais, kurie, pasak Da Silva ir bendradarbių, skatina ligos progresavimą.
Visi 142 Brazilijos pacientai, tirti atliekant analizę, buvo hospitalizuoti dėl COVID. Da Silva Filho tvirtina, kad rezultatais kiti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali panaudoti ne tik COVID pacientus, bet ir individualizuotus gydymo būdus. Žymeklius, kurie nustato ligos požymius, galima gauti atliekant kraujo tyrimą.
„Mes nustatėme pagrindinius klinikinius ir periferinio kraujo požymius, išskiriančius ligos progresavimą pacientams, kurie pasveiko nuo sunkios ligos, palyginti su tais, kurie pasidavė ligai“, – pranešė Da Silva Filho. „Mirtinų atvejų parašai buvo nevienalyčiai, tačiau suskirstyti į dvi pacientų grupes: ankstyva mirtis, kuri reiškė mažiau nei 15 dienų iki mirties, ir vėlyvoji mirtis, kuri buvo daugiau nei 15 dienų iki mirties.
„Progresas iki ankstyvos mirties buvo apibūdintas sistemiškai ir plaučių histopatologiniuose mėginiuose dėl greito endotelio ir mieloidinio aktyvavimo bei trombų, susijusių su SARS-CoV-2+ makrofagais“, – pridūrė Da Silva Filho.
Ankstyvos mirties pacientams buvo būdingas disfunkcinis imuninis atsakas, intensyvus kraujagyslių uždegimas ir krešėjimas. Vėlyvos mirties pacientų parašas buvo susijęs su fibroze ir užprogramuota ląstelių mirtimi – apoptoze – kartu su uždelstu interferono padidėjimu ir T pagalbinių ląstelių pogrupiu, žinomu kaip T pagalbinės ląstelės 17 arba tiesiog TH17.
Pomirtinio plaučių audinio analizė atskleidė skirtingus plaučių pažeidimų modelius, susijusius su ligos progresavimu, ir skirtingą viruso vietą plaučiuose, kai liga progresavo iki mirtinų baigčių.
Grupė nustatė, kad tarp pacientų, kurių biologiniai parašai priskyrė juos „atkūrimo“ grupei, buvo parašų, rodančių didesnį limfocitų skaičių, didesnį T pagalbininkų 2 ląstelių atsaką ir priešuždegiminį imuninį aktyvumą.
Nepaisant naujų duomenų detalumo ir numatomos vertės, tyrėjų komanda teigia, kad jų tyrimas turi vieną didžiulį įspėjimą: visi tyrime dalyvavę pacientai buvo paguldyti į ligonines per ankstyviausią pandemijos bangą, 2020 m. kovo–gegužės mėn.
„Mes nežinome, kiek mūsų išvados būtų taikomos naujesniuose variantuose, o dar svarbiau – pacientams, kurių imuninis imunitetas kinta dėl vakcinacijos ar ankstesnių infekcijų“, – apibendrino Da Silva Filho.
© „Science X“ tinklas, 2024 m