Vyrai dominuoja daugumoje sporto renginių, tačiau itin ištvermingos sporto šakos (mankštinantis šešias valandas ar ilgiau) yra unikali sritis, kurioje vyrų ir moterų veiklos rezultatų skirtumas labai mažėja.
Tradiciniuose ištvermės renginiuose, tokiuose kaip maratonai, vyrai nuolat lenkia moteris apie 10%.
Tačiau ultra distancijų varžybose šis skirtumas gali siekti net 4%.
Kai kuriais atvejais moterys netgi lenkė vyrus.
Kas paaiškina šį pokytį? Atsakymas slypi fiziologijos, metabolizmo ir strategijos derinyje.
Atsparumas nuovargiui: privalumas moterims
Moterų raumenų sudėtis optimizuota ištvermei. Juose yra didesnė I tipo (lėto trūkčiojimo) raumenų skaidulų dalis, kurios yra efektyvesnės ir atsparesnės nuovargiui ilgos veiklos metu, palyginti su II tipo (greitai susitraukiančiomis) skaidulomis.
Tai suteikia moterims pranašumą palaikant raumenų funkciją ilgos veiklos metu ir sumažina raumenų nepakankamumo riziką įvykiams progresuojant.
Moterys taip pat gali patirti mažiau nervų ir raumenų nuovargio ir sukaupti mažiau anaerobinių šalutinių produktų (laktato ir vandenilio jonų) nuolatinių pastangų metu. Nors pats laktatas nesukelia raumenų nuovargio, vandenilio jonų kaupimasis gali prisidėti prie nuovargio pojūčio.
Netgi moterų kvėpavimo raumenys, tokie kaip diafragma, patiria mažiau nuovargio nei vyrų.
Vyrai vis dar turi pranašumą trumpesniuose, intensyvesniuose renginiuose dėl didesnės raumenų masės ir didesnio aerobinio pajėgumo – faktorių, kurie prisideda prie geresnio pasirodymo maratonuose ir trumpesnėse distancijose.
Nepaisant to, medžiagų apykaitos pranašumai, kuriuos moterys demonstruoja itin ištvermės sporte, šį atotrūkį mažina, nes įvykiai ilgėja.
Metabolinis kraštas
Itin ištvermingi renginiai labai priklauso nuo oksidacinio metabolizmo, kurio metu kaip kuras naudojami ir angliavandeniai, ir riebalai.
Moterys šiuo atžvilgiu yra veiksmingesnės, jų riebalų oksidacijos lygis yra iki 56 % didesnis nei vyrų.
Estrogenas, vyraujantis moterų hormonas, gerina riebalų apykaitą ir skatina glikogeno išsaugojimą, o tai reiškia, kad organizmas gali sutaupyti arba išsaugoti glikogeną (raumenyse ir kepenyse sukauptą cukraus formą), skirtą naudoti fizinės veiklos metu.
Tai svarbu, nes glikogenas yra organizmo pageidaujamas kuro šaltinis mankštai. Jį tausojant, organizmas gali naudoti riebalus kaip alternatyvų energijos šaltinį, leidžiantį glikogenui išsilaikyti ilgiau ir pagerinti ištvermę.
Ypatingos ištvermės renginių metu ši nauda tampa vis svarbesnė, nes organizmas nuo angliavandenių pagrįstos energijos pereina prie riebalų panaudojimo.
Estrogenai taip pat padeda sumažinti uždegimą ir raumenų pažeidimus, todėl moterys greičiau atsigauna ilgo krūvio metu.
Nors vyrams paprastai naudingas didesnis testosterono kiekis, kuris padidina raumenų masę ir jėgą, šios savybės yra mažiau svarbios itin ištvermės treniruotėse, palyginti su anaerobinėmis ar jėgos sportu.
Ilgalaikėse lenktynėse moterų hormoninis profilis gali geriau palaikyti ilgalaikį energijos naudojimą ir atsparumą, todėl jos gali glaudžiau konkuruoti su vyrais.
Nepaisant šių pranašumų, hormonų svyravimai, kuriuos patiria moterys, ypač menstruacinio ciklo metu arba su menopauze susiję hormoniniai pokyčiai, gali sukelti papildomų iššūkių ištvermės atveju.
Veiksmingas šių veiksnių valdymas bus itin svarbus, nes moterys ir toliau stumia ultra ištvermės sporto ribas.
Kūno sudėtis ir veikimas
Didesnė moterų riebalų masė, kuri dažnai laikoma tradicinių ištvermės sporto šakų trūkumu, gali būti naudinga tam tikrose itin ištvermės varžybose, pavyzdžiui, plaukimo. Taip yra todėl, kad daugiau kūno riebalų gali pagerinti termoreguliaciją, nes išsaugoma šaltame vandenyje esanti šiluma, todėl moterys gali išlaikyti našumą ilgą laiką būnant sudėtingomis sąlygomis.
Moterims taip pat naudingas didesnis plūdrumas, mažesnis pasipriešinimas ir mažesni kūno dydžiai bei trumpesnės apatinės galūnės. Tai gali leisti sklandžiau ir efektyviau judėti vandeniu.
Psichologinis atsparumas
Itin ištvermingi renginiai išbando ne tik fizinę ištvermę, bet ir protinį ištvermę. Šioje srityje moterys dažnai spindi.
Sporto psichologijos tyrimai atskleidžia puikų moterų gebėjimą moduliuoti jautrumą skausmui, išlaikyti susikaupimą ir išlikti motyvuotai ilgų ir alinančių varžybų metu.
Emocinis atsparumas, bruožas, susijęs su moterų įveikos mechanizmais, vaidina lemiamą vaidmenį įveikiant psichologinius iššūkius ultra ištvermės sporte.
Anekdotiniai įrodymai ir lenktynių rezultatai rodo, kad moterys gali išlikti protiškai ramios net ir esant dideliam nuovargiui, o tai leidžia joms įveikti vėlesnius varžybų etapus.
Nors vyrams vis dar priklauso rekordai daugelyje itin ištvermės varžybų, moterų psichologinė jėga gali padėti sumažinti atotrūkį.
Protingesnis tempas ir sprendimų priėmimas
Itin ištvermės sporte itin svarbus tempas. Moterys dažnai taip pat išsiskiria šioje srityje.
Tyrimai rodo, kad moterys taiko konservatyvesnes ir nuoseklesnes tempo strategijas, palyginti su vyrais, kurie dažniau pradeda stipriai, bet rizikuoja perdegti lenktynėms.
Šis skirtumas gali būti iš dalies fiziologinis, bet ir psichologinis.
Testosteronas, susijęs su rizikingu elgesiu, gali paskatinti vyrus priimti pernelyg agresyvias strategijas. Priešingai, atsargesnis ir nuoseklesnis moterų ritmas sumažina energijos eikvojimą ir optimizuoja ilgalaikį darbą.
Nepaisant to, vyrai vis dar linkę pasiekti greitesnį bendrą laiką trumpesnėse ištvermės rungtyse dėl didesnio didžiausio greičio ir galios.
Tačiau ypač ištvermės srityje, kur tempimo strategija dažnai daro įtaką rezultatams, moterys ir toliau mažina atotrūkį, kai tobulina savo metodus ir įgyja daugiau konkurencinių galimybių.
Kelias priekyje
Nors vyrai išlieka geriausiais ultra ištvermės rungtyse, skirtumas tarp lyčių yra daug mažesnis, palyginti su maratonais ir trumpesnėmis lenktynėmis.
Moterų gebėjimas efektyviai metabolizuoti riebalus, jų hormoniniai pranašumai, stiprus psichologinis atsparumas ir veiksmingos tempimo strategijos yra veiksniai, skatinantys šią pažangą.
Tačiau norint visiškai suvienodinti konkurencijos sąlygas, būtina tęsti pažangą. Tai apima:
- patobulinti treniruočių režimai
- tiksliniai moterų sportininkių tyrimai
- padidintos dalyvavimo galimybės.
Spręsti problemas, tokias kaip hormonų svyravimai ir visuomenės kliūtys (pvz., lyčių stereotipai ir atstovavimas žiniasklaidoje), taip pat bus labai svarbu, kad moterys galėtų konkuruoti aukščiausiu lygiu.
Itin ištvermingos sporto šakos yra unikalios savo gebėjimu mesti iššūkį tradicinėms lyčių sportinių rezultatų sampratoms.
Nors vyrai vis dar išlaiko pranašumą, sparti moterų pažanga rodo ateitį, kurioje jos gali pranokti vyrus ekstremaliose ištvermės varžybose.
Kol kas jie įrodo, kad kuo ilgesnės lenktynės, tuo konkurencija artimesnė.