Daugėja Australijos jaunimo psichikos ligų. Nežinome kodėl, bet nepaisant labai mažai įrodymų, didžiausia kaltė tenka socialinei žiniasklaidai.
Australijos vyriausybė atsakė drąsiais veiksmais: priėmė įstatymą, draudžiantį socialinę žiniasklaidą jaunesniems nei 16 metų asmenims.
Šis teisės aktas buvo plačiai įvertintas ir sulaukė abiejų partijų palaikymo. Tačiau kruopšti siūlomų pakeitimų analizė leis pamąstyti. Mūsų straipsnis, paskelbtas Australijos ir Naujosios Zelandijos psichiatrijos žurnalas peržiūri šiuos pakeitimus.
Susirūpinimas dėl visuotinio draudimo yra daugialypis. Pirma, nėra pakankamai įrodymų, kad socialinė žiniasklaida yra atsakinga už jaunimo psichikos sveikatos problemų padidėjimą, ir, antra, kai kurie marginalizuoti jaunuoliai, kuriems naudinga socialinė žiniasklaida. Trečia, trūksta aiškumo, kas sudaro socialinės žiniasklaidos apibrėžimą. Galiausiai vargu ar bus įmanoma įgyvendinti draudimą.
Alternatyvus, bet dažnai nepastebimas sprendimas yra visuomenės sveikatos metodas, kurį sudaro socialinės žiniasklaidos naudojimo žalos prevencijos sistema, skatinanti jos naudą. Švietimo ir informavimo kampanijos galėtų padėti didinti jaunų žmonių, jų tėvų ir globėjų skaitmeninį raštingumą.
Tai suteiktų asmenims įrankius kritiškai įvertinti internetinį turinį ir kartu sustiprinti sveiką požiūrį į internetą. Šie įgūdžiai yra būtini įgyti per gyvenimą ir nebus lavinami per visišką socialinės žiniasklaidos draudimą.
Visuomenės sveikatos intervencijų atvejis
Kai kurie mokslininkai teigė, kad skaitmeninė aplinka turėtų būti traktuojama kaip svarbi įtaka jaunų žmonių sveikatai, panašiai kaip ir kiti socialiniai ir aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, būstas ir švietimas.
Priėmus sveikatą lemiančių veiksnių sistemą, visuomenės sveikatos intervencijos galėtų būti taikomos siekiant atitolinti prieigą prie rizikingo internetinio turinio, sumažinti naudojimą ir plėtoti žalos mažinimo strategijas, kad būtų sumažinta galima žala.
Tai apimtų pradinio mokyklinio amžiaus vaikų atidėjimą nuo išmaniųjų telefonų įsigijimo, nuoseklių mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių internetinės veiklos taisyklių tarp mokyklos ir namų kūrimą bei tėvystės įgūdžių mokymą apie vaikų saugumą namuose.
Tėvai vaidina pagrindinį vaidmenį jaunų žmonių sąlytyje su skaitmeninėmis technologijomis, o šiandieniniai tėvai susiduria su precedento neturinčiu iššūkiu – užauginti pirmąją vaikų kartą, panirusią į skaitmeninį pasaulį, kuriame jie patys neaugo.
Visuomenės mastu taikomas visuomenės sveikatos metodas galėtų suteikti didesnę paramą ir švietimą šeimoms ir jaunimui, tuo pačiu sudarant galimybę lanksčiai priimti sprendimus, atitinkančius jų šeimos unikalias aplinkybes.
Švietimas turėtų apimti ir vyresnio amžiaus australus, kurių daugelis užsiima vaikų auginimu. Atsižvelgiant į tai, kad skaitmeninis raštingumas (įskaitant skaitmeninę saugą ir gerovę) dabar yra įprastas dalykas Australijos mokyklų mokymo programoje, neabejotinai būtų prasminga užtikrinti, kad šie mokymai apimtų visą bendruomenę.
Sveikatos stiprinimo kampanijos galėtų būti naudojamos siekiant šviesti šeimas apie skaitmeninės aplinkos, pvz., socialinės žiniasklaidos, žalą ir naudą bei informuoti jas apie įvairius įrankius, pvz., stebėjimo programėles, kurios gali būti naudojamos sveikatos riboms nustatyti.
Paprasti sprendimai retai išsprendžia sudėtingas problemas
Remiantis daugeliu populiacijos tyrimų, maždaug trečdalis jaunuolių dabar turi diagnozuojamų psichikos sveikatos problemų. Šis skaičius per pastarąjį dešimtmetį padvigubėjo, o tai atspindi nerimą keliančią psichikos sveikatos problemų didėjimo tendenciją tarptautiniu mastu.
Šis padidėjimas atitinka skaitmeninių technologijų įsiskverbimą į šiuolaikinį pasaulį. Tačiau, kaip paprastai cituojama mokslinių tyrimų pasaulyje, „koreliacija nėra lygi priežastiniam ryšiui“.
Nors socialinės žiniasklaidos poveikis psichikos sveikatai reikalauja dėmesio, jos poveikis jauniems ir pažeidžiamiems žmonėms vis dar menkai suprantamas.
Kiti veiksniai, galintys prisidėti prie jaunų žmonių psichikos sveikatos problemų, yra didėjanti socialinė nelygybė, nerimas dėl klimato, didėjantis smurto dėl lyties lygis, didėjančios pragyvenimo išlaidos ir netinkamas elgesys vaikystėje.
Be to, nors yra daugybė tyrimų, kuriuose tiriamas ryšys tarp naudojimosi socialine žiniasklaida ir jaunimo psichinės sveikatos, jo poveikio įrodymai lieka neaiškūs.
Pavyzdžiui, daugelis tyrimų rėmėsi jaunų žmonių pasakojimais apie tai, kiek laiko jie praleidžia naudodamiesi socialine žiniasklaida kaip vieninteliu jų naudojimo žymekliu. Keletas tyrimų nagrinėja, kaip tėvai naudojasi socialine žiniasklaida ir kaip jie yra pasirengę palaikyti savo vaikus.
Štai kodėl atėjo laikas investuoti į aukštos kokybės mokslinius tyrimus, kurie gali vadovautis būsimomis politikos ir visuomenės sveikatos pastangomis, kurios subalansuotų rizikos mažinimą ir maksimalią naudą.
Galiausiai jaunimo psichikos ligų augimas yra sudėtingas ir nėra paprastų sprendimų ar pavienių intervencijų. Vyriausybės turėtų investuoti į kruopščiai ištirtas visuomenės sveikatos priemones, kad padėtų australiečiams saugiai naršyti internete.
Tik laikydamiesi visapusiško ir įrodymais pagrįsto požiūrio galime tikėtis išspręsti psichikos sveikatos krizę, su kuria susiduria šiandieninis jaunimas.