Antibiotikų trūkumas sutrikdo pacientų priežiūrą, padidina gydymo išlaidas, mažina veiksmingumą ir prisideda prie atsparumo antibiotikams didėjimo visame pasaulyje.
Oslo universiteto mokslininkai komentuojančiame straipsnyje, paskelbtame 2012 m. Humanitarinių ir socialinių mokslų komunikacija. Dabar jie ragina pasauliniu mastu iš naujo įvertinti tiekimo grandinės atsparumą ir reguliavimo veiksmingumą.
„Strategijos, skirtos konkrečiai spręsti antibiotikų trūkumo problemą, tebėra nepakankamai ištirtos“, – teigia doktorantė Belma Skender.
Jų straipsnyje pateikiama istorinė problemos apžvalga nuo aštuntojo dešimtmečio iki šių dienų. Jie parodo, kaip rinkos dinamika ir finansiniai prioritetai suformavo farmacijos tyrimus, gamybą ir vertę, taip pat kur jie gaminami.
Tyrėjai aiškina, kad pastaruoju metu didelis antibiotikų trūkumas dideles pajamas gaunančiose šalyse turi daug priežasčių. Tai apima ekonominius, logistinius ir reguliavimo veiksnius farmacijos pramonėje, kuri per pastaruosius dešimtmečius patyrė didelių ir sistemingų pokyčių.
Gamyba užsakoma
Tyrėjai pabrėžia, kad antibiotikų trūkumas yra ilgalaikė problema, paveikianti net nusistovėjusias farmacijos pramonės šakas, klestinčią ekonomiką ir tvirtas sveikatos sistemas.
„Vaistų trūkumas dažnai klaidingai siejamas su žemesnes ir vidutines pajamas gaunančiomis šalimis. Tokios klaidingos nuomonės gali potencialiai neįvertinti antibiotikų trūkumo visame pasaulyje sunkumo”, – aiškina Skender.
Straipsnyje taip pat pabrėžiama, kad Europa ir JAV, kadaise buvusios antibiotikų tyrimų ir gamybos pionierės, yra tokios pat pažeidžiamos dėl tiekimo grandinės trūkumų, politinės įtampos ir prekybos ginčų.
Tyrėjai aiškina, kad dešimtajame dešimtmetyje vis daugiau farmacijos įmonių perdavė savo veiklą vietinėms firmoms ir institutams kylančios ekonomikos šalyse, pvz., Indijoje ir Kinijoje.
„Kritinis antibiotikų tiekimo grandinės pažeidžiamumas yra pasaulinė priklausomybė nuo riboto gamintojų skaičiaus masinei antibiotikų sudedamųjų dalių gamybai“, – teigia mokslininkas Mingyuanas Zhangas.
COVID-19 pandemijos metu šis trūkumas dar labiau išryškėjo. Staigus tam tikrų antibiotikų poreikis, užblokavimas ir pristatymo vėlavimai sutrikdė pasaulines tiekimo grandines.
„Priklausomybė nuo vieno ar kelių antibiotikų gamintojų buvo pagrindinė antibiotikų tiekimo trūkumo priežastis dar gerokai prieš pandemiją. Tačiau COVID-19 pabrėžė, kad būtina užtikrinti įvairesnius ir tvirtesnius gamybos pajėgumus“, – aiškina Zhang.
Inovacijų mažėjimas
Užsakomųjų paslaugų teikimas nėra vienintelė problema. Tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį į mažėjančias naujoves kuriant antibiotikų kūrimą ir pernelyg didelį pasitikėjimą rinkos mechanizmais kontroliuojant vaistų atsargas.
„Nuo aštuntojo dešimtmečio pabaigos naujų antibiotikų buvo sukurta mažiau dėl didelių sąnaudų, ilgo kūrimo laiko ir griežtų reglamentų. Taip pat apskritai trūko struktūrizuotų vaistų tiekimo stebėjimo sistemų”, – sako S. Skenderis.
Dėl veiksmingų antibiotikų trūkumo vaistams atsparių infekcijų gydymas tampa vis sudėtingesnis. Labiausiai nukenčia plataus veikimo spektro antibiotikai ir injekciniai vaistai.
2010 m. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 38 šalys, įskaitant Europą, JAV, Kanadą ir Australiją, parodė, kad šiose šalyse nėra daug potencialiai naudingų, nebrangių generinių antibiotikų.
„Sunku valdyti infekcines ligas, kai nėra pirmos eilės antibiotikų, todėl reikia lankstumo gydymo metoduose ir pasikliauti mažiau pageidaujamomis, mažiau veiksmingomis, toksiškesnėmis ir brangesnėmis galimybėmis”, – pabrėžia Zhang.