Nauji tyrimai atskleidžia, kad randų susidarymas po nugaros smegenų traumų yra sudėtingesnis, nei manyta anksčiau. Mokslininkai nustatė dviejų tipų perivaskulines ląsteles, kurios yra pagrindinės rando audinio sudedamosios dalys, kurios trukdo nervų regeneracijai ir funkciniam atsigavimui. Šios išvados, paskelbtos mGamtos neuromokslaitaip pat yra svarbūs kitiems smegenų ir nugaros smegenų pažeidimams ir gali paskatinti tikslinę terapiją, siekiant sumažinti randus ir pagerinti rezultatus.
Centrinė nervų sistema (CNS) turi labai ribotus gijimo gebėjimus. Traumos dėl eismo įvykių, sporto incidentų ar autoimuninių ligų, tokių kaip išsėtinė sklerozė, dažnai sukelia nuolatinius funkcinius trūkumus. Nepriklausomai nuo sužalojimo priežasties, kūnas reaguoja suformuodamas ribą aplink pažeistą audinį, kuris ilgainiui tampa nuolatiniu randų audiniu.
Nors randų audinys užsandarina pažeistą vietą, jis taip pat apsaugo nuo funkcinio atkūrimo. Po nugaros smegenų traumų randinis audinys blokuoja smegenis su kūnu jungiančių nervinių skaidulų atsinaujinimą, todėl po sunkių traumų atsiranda paralyžius.
Christiano Göritzo vadovaujama tyrimų grupė Karolinska institute padarė didelę pažangą suprasdama, kaip CNS formuojasi rando audinys. Dabar grupė nustatė du skirtingus perivaskulinių ląstelių tipus, kurie iškloja skirtingas kraujagyslių dalis, kaip pagrindinius fibrozinio rando audinio veiksnius po nugaros smegenų pažeidimo. Priklausomai nuo pažeidimo vietos, du nustatyti ląstelių tipai skiriasi.
„Mes nustatėme, kad nugaros smegenų pažeidimas suaktyvina perivaskulines ląsteles, esančias netoli pažeistos vietos, ir skatina miofibroblastų susidarymą, dėl kurio susidaro patvarus rando audinys”, – aiškina pirmasis autorius Danielis Hollas, Ląstelių ir molekulinės biologijos katedros tyrėjas.
Išsamiai išnagrinėję randų susidarymo procesą, mokslininkai tikisi nustatyti konkrečius terapinius tikslus fibroziniams randams kontroliuoti.
Christianas Göritzas, atitinkamas autorius ir tyrimų grupės vadovas, pažymi: „Randų audinio ląstelių kilmės ir sudėties supratimas yra svarbus žingsnis mūsų pastangose sukurti terapiją, kuri sumažintų randus ir skatintų funkcinį atsigavimą po nugaros smegenų pažeidimo. Dabar mes žinome ląstelės, į kurias turime nukreipti“.
Išvados taip pat svarbios dėl kitų smegenų ir nugaros smegenų sužalojimų, dėl kurių susidaro randai.