Tyrimas, kurį vedė daktaras Marco Bocchio iš Durhamo universiteto Psichologijos katedros, atskleidžia, kaip specifinės smegenų ląstelės, vadinamos interneuronais, gali veikti kaip mūsų integruoti eismo kontrolieriai. Išvados paskelbtos žurnale PLOS biologija.
Tyrimas atveria galimus būsimus neurologinių sutrikimų gydymo būdus, nes supranta, kaip šios smegenų ląstelės bendrauja. Iki šiol buvo neaišku, kaip atskiri interneuronai prisideda prie didesnių smegenų veiklos modelių.
Interneuronai veikia panašiai kaip smegenų eismo reguliatoriai, kur jie reguliuoja kitų smegenų ląstelių aktyvumą, veikdami kaip sudėtinga stabdžių sistema. Ši kontrolė yra labai svarbi, nes kai interneuronai elgiasi skirtingai, tai gali prisidėti prie neurologinių būklių, tokių kaip epilepsija, autizmas ir šizofrenija.
Grupė tyrė pelių interneuronus ir pažvelgė į smegenų sritį, labai svarbią mokymuisi ir atminčiai hipokampe. Jie naudojo pažangius smegenų vaizdavimo ir šviesos aktyvuotų ląstelių metodus.
Tyliais, ramiais laikotarpiais jie išsiaiškino, kad vieno interneurono aktyvinimas sukėlė koordinuotą atsaką kitose smegenų ląstelėse – trumpą sinchronizuotos smegenų veiklos pliūpsnį. Tai įvyko nepažeidžiant esamos smegenų ląstelių struktūros.
Vieno interneurono suaktyvinimas susilpnino smegenų „stop“ signalus, kurie leido smegenų ląstelių grupėms susijungti. Ši sinchronizuota smegenų ląstelių veikla gali padėti formuoti naujus prisiminimus arba apdoroti praeities patirtį.
Šis atradimas suteikia vertingų įžvalgų apie tai, kaip mūsų smegenys yra organizuotos, ir rodo, kad taikymasis į interneuronus vieną dieną galėtų padėti gydyti sutrikimus, susijusius su patologiniu smegenų ritmu.