Naujas kraujo imuninių ląstelių atradimas priartino mokslininkus prie kraujo biomarkerio, kuris leistų gydytojams individualizuoti Parkinsono ligos gydymą, nustatymo.
WEHI Parkinsono ligos tyrimų centro tyrėjai išsiaiškino, kad kraujo imuninių ląstelių gausos pokyčiai gali būti galimas Parkinsono ligos progresavimo žymuo.
Tyrimas buvo projekto, kurio metu buvo analizuojami daugiau nei 500 000 žmonių duomenys, dalis – didžiausiame pasaulyje tokio pobūdžio tyrime.
Parkinsono liga yra sparčiausiai augantis neurologinis sutrikimas visame pasaulyje ir antras pagal paplitimą po Alzheimerio ligos. Parkinsono liga yra neurodegeneracinė, o tai reiškia, kad laikui bėgant ji ir toliau blogės, ir vis dar nėra gydymo ar vaistų, kurie sulėtintų ar sustabdytų ligos progresavimą.
Dabartinis geriausias įvertinimas yra tai, kad Australijoje daugiau nei 200 000 australų gyvena su Parkinsono liga, o kasdien diagnozuojama beveik 40 žmonių. Prognozuojama, kad per ateinančius 15 metų šie skaičiai padvigubės. Tikslus žmonių, sergančių Parkinsono liga, skaičius nežinomas, nes nėra klinikinio diagnostinio tyrimo.
Komandos pastangomis, apimančiomis tiek Bahlo, tiek Dewsono laboratorijas iš Parkinsono ligos tyrimų centro, taip pat WEHI Žmogaus tyrimų ir klinikinių tyrimų grupę bei WEHI Research Computing, mokslininkai, vadovaujami profesorės Melanie Bahlo ir daktaro Fei Wang, atrado naują ryšį tarp kraujo imuninės ląstelės ir Parkinsono liga.
Šis atradimas priartina komandą prie kraujo tyrimo, kuris galėtų būti naudojamas diagnozuojant ir stebint ligos progresavimą.
„Pagrindinis tikslas – atlikti Parkinsono ligos patikrą panašiai kaip nacionalinėje žarnyno vėžio patikros programoje, kad žmonės greičiau gautų vaistų“, – sakė prof.
Ankstesnio mąstymo apvertimas
Mitochondrijų disfunkcija jau seniai buvo siejama su Parkinsono liga, o galimas biomarkeris, kuris atsirado mitochondrijų sveikatai matuoti, skaičiuoja „mitochondrijų DNR kopijos skaičių“ arba mtDNR-CN.
Tačiau naujas tyrimas, paskelbtas m npj Parkinsono ligarodo, kad ryšys tarp mtDNR-CN ir Parkinsono ligos gali kilti ne dėl mitochondrijų disfunkcijos, kaip manyta anksčiau.
Mitochondrijos yra ląstelių energijos šaltinis ir turi savo DNR, kuri skiriasi nuo branduolinės DNR. Ląstelės turi daug mitochondrijų, kurių kiekviena turi kelias mitochondrijų DNR kopijas. Kai kurioms ląstelėms, pavyzdžiui, esančioms širdyje, reikia daug mitochondrijų, o kitoms jų reikia daug mažiau.
Kadangi žinoma, kad mitochondrijų disfunkcija vaidina svarbų vaidmenį sergant Parkinsono liga, anksčiau buvo manoma, kad mitochondrijų DNR kopijų skaičius kraujo mėginiuose gali būti naudojamas kaip biomarkeris.
Skaičių traškėjimas
Kadangi praktiškai neįmanoma suskaičiuoti tikslaus mitochondrijų DNR kopijų skaičiaus, WEHI komanda sukūrė programinės įrangos algoritmą, skirtą apskaičiuoti skaičių pagal DNR sekos nustatymo metodą, naudojant kraujo mėginius, iš pradžių išbandydama jį su daugiau nei 10 000 dalyvių duomenų rinkiniu.
Jie atrado, kad mažesnis mitochondrijų DNR kiekis kraujyje nėra tiesiogiai susijęs su padidėjusia Parkinsono ligos rizika ir sunkumu, kaip buvo manyta anksčiau. Šis akivaizdus ryšys išnyko, kai komanda apsvarstė skirtingus kraujyje esančių ląstelių tipus.
Vietoj to jie nustatė stipresnį ryšį su tam tikromis imuninėmis ląstelėmis, ypač neutrofilais ir limfocitais, kurie yra baltųjų kraujo kūnelių tipai.
Tai rodo, kad anksčiau praneštas ryšys tarp mtDNR-CN ir Parkinsono ligos yra susijęs su imuniniu atsaku kraujyje, o ne su mitochondrijų disfunkcija.
Baltieji kraujo kūneliai yra susiję su kraujo imunine ir uždegimo reakcija. Yra žinoma, kad Parkinsono liga sergantiems žmonėms yra padidėjęs neurouždegimo lygis.
Didžiausias tokio pobūdžio tyrimas
Remdamiesi savo išvadomis, mokslininkai pakartojo savo tyrimą naudodami JK Biobanką, išanalizavę beveik 500 000 dalyvių duomenis, todėl tai iki šiol buvo plačiausias mtDNR-CN tyrimas Parkinsono ligos atveju.
Ši replikacija patvirtino jų rezultatus, pabrėždama jų metodinės sistemos patikimumą.
Mokslininkai sukūrė specializuotą programinę įrangą, skirtą mtDNR-CN įvertinti, vadinamą mitoCN, laisvai prieinamą komandoms visame pasaulyje, kad paskatintų tyrimus už Parkinsono ligos ribų.
Žingsnis arčiau kraujo tyrimo dėl Parkinsono ligos
2023 m. Michael J. Fox fondas paskelbė apie naujai identifikuotą biomarkerį, kuris remiasi stuburo skysčiu, kad patikrintų, ar nėra alfa-sinukleino. Kadangi bandymui atlikti reikia invazinio stuburo čiaupo, jam būdingi apribojimai.
„Kita vertus, kraujo tyrimas yra daug lengvesnis ir ekonomiškesnis, todėl labiau tikėtina, kad jį naudos gydytojai“, – sakė daktaras Fei Wangas.
Biomarkeriai yra svarbūs ne tik diagnozuojant Parkinsono ligą. Kraujo biomarkeris taip pat gali būti naudojamas ligos progresavimui stebėti, kad gydytojai galėtų koreguoti vaistus, kad padėtų užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę, taip pat įvertinti vaistų veiksmingumą klinikinio tyrimo metu.