JAV padarė nemažai žingsnių įteisindamos kanapių vartojimą – beveik pusė valstijų turi įstatymus, leidžiančius kanapių vartojimą pramoginiais tikslais. Vis dėlto kanapių legalizavimas tebėra nuolatinė, karšta ir poliarizuojanti diskusija. Tokia, kurią politikai dažnai išnaudoja siekdami laimėti balsų, kurstydami baimę dėl žalos, kuri atsiras legalizavus kanapes, arba žadėdami sumažinti smurtinius nusikaltimus ir padidinti mokestines pajamas iš kanapių pardavimo.
Mokslas apie kanapių žalą yra gana gerai žinomas. Dažnas didelio poveikio kanapių vartojimas ir pradėjimas vartoti jauname amžiuje yra įvairių psichikos sveikatos sutrikimų, ypač šizofrenijos, rizikos veiksnys. Tai taip pat gali sukelti pažinimo sutrikimus ir prastus išsilavinimo pasiekimus, taip pat padidinti riziką susirgti kanapių vartojimo sutrikimu (priklausomybe).
Kanapių vartojimas prieš vairuojant – maždaug per aštuonias valandas po suvartojimo – padidina kelių eismo įvykių riziką. Ir jei jis vartojamas nėštumo metu, tai gali sukelti gimdymo komplikacijų.
Svarbus klausimas: kaip šią žalą paveikia legalizavimas?
Kanapių stiprumas yra pagrindinis kanapių žalos veiksnys, o JAV valstijose, kuriose kanapės yra legalios, dominuoja didelio stiprumo produktai. Tačiau stiprumo padidėjimas prasidėjo draudimo metu JAV ir Europoje.
Taip pat yra tam tikrų įrodymų, kad kanapių stiprumo lygis legaliose mažmeninės prekybos parduotuvėse yra perdėtas, kad produktai būtų patrauklesni klientams.
Kanapių vartojimo lygis yra didesnis valstybėse, kuriose kanapės yra legalios. Tačiau tai nereiškia, kad legalizavimas būtinai skatina žmones vartoti kanapes. Apskritai įrodymai yra šiek tiek prieštaringi.
Tačiau apskritai duomenys rodo, kad kanapių legalizavimas yra susijęs su suaugusiųjų kanapių vartojimo padidėjimu. Tačiau dauguma tyrimų rodo, kad paauglių vartojimas nepasikeitė.
Šią temą sudėtinga tirti, nes pagrindinės tendencijos yra tokios, kad kanapių vartojimo lygis JAV ir Europoje augo nuo 2000-ųjų pradžios, gerokai anksčiau nei buvo įvestas legalizavimas.
Narkotikų, pvz., kanapių, vartojimo rodikliai paprastai renkami iš apklausų, apie kurias istoriškai buvo pranešama per mažai dėl „socialinio pageidaujamo šališkumo“ – kai apklausose dalyvavę respondentai nuslepia savo tikrąją nuomonę apie dalyką, kad atrodytų gerai.
Vienas geras to pavyzdys yra Švedijoje, kuri, nepaisant gerai žinomų progresyvių socialinių vertybių, turi draudžiamąjį požiūrį į narkotikus, palyginti su kitomis Europos šalimis, atlikti tyrimai. Pavyzdžiui, policija gali priverstinai paimti kraujo mėginius, jei įtaria, kad kažkas vartojo narkotikus. Narkotikų užsakymas iš narkotikų platintojo taip pat yra specifinis nusikaltimas („pasikėsinimas nusikalsti su narkotikais“).
Taikydami naujovišką tyrimo metodą, kai mokslininkai netiesiogiai klausinėjo žmonių apie jų kanapių vartojimą (žinoma kaip „kryžminis modelis“), švedai pranešė apie beveik du–tris kartus daugiau kanapių nei standartinėse apklausose. Tai atitinka kitus tyrimus, kurie parodė, kad žmonės labiau linkę prisipažinti darantys rizikingus dalykus, priklausomai nuo to, kaip jų apie tai klausiama.
Susirūpinimą kelia pastebėjimas, kad dėl įteisinimo padaugėjo apsilankymų greitosios medicinos pagalbos skyriuose dėl kanapių sukeltos psichozės, taip pat dėl atsitiktinio vaikų apsinuodijimo. Tai ypač ryšku tose vietose, kur yra didelis kanapių parduotuvių tankis.
Prie to prisidėjo daug galingų valgomųjų produktų, dažnai saldumynų.
Kanados Kvebeko provincija priešinosi tam, apribodama valgomųjų produktų stiprumą ir apribodama produktus, kurie gali patikti vaikams. Dėl to parduotuvėse vietoj saldumynų parduodamos daržovės, užpiltos kanapėmis.
Ankstyvieji rezultatai rodo, kad Kvebeke yra mažiau vaikų, kuriems reikia skubios pagalbos, ir nepadidėjo ūminių psichozių.
Priklauso nuo to, kokias priemones imatės
Kanapių legalizavimas nėra dvejetainis pasirinkimas. Teisinėje sistemoje priimti narkotikų politikos sprendimai gali turėti esminės įtakos narkotikus vartojančių žmonių skaičiui ir visuomenės patiriamos žalos lygiui. Pavyzdžiui, žinome, kad rinkodara, parduotuvių skaičius, darbo valandos, mokesčiai ir kaina, ženklinimas, minimalaus amžiaus ribos, minimali vieneto kaina daro įtaką mūsų dažniausiai vartojamiems svaigalams, alkoholiui ir jo žalai.
Urugvajus legalizavo kanapes 2012 m. ir priėmė keletą šių priemonių. Palyginti su kaimyninėmis šalimis, kanapių vartojimas, žalos suvokimas ar priklausomybės nuo kanapių lygis nepadidėjo.
Galiausiai, rimtose diskusijose dėl legalizavimo taip pat reikėtų atsižvelgti į draudimo veiksmingumą ir galimą žalą. Draudimas palieka didžiulį pelną iš kanapių (ir kitų narkotikų) pardavimo nusikaltėliams, o tai padeda jiems augti ir plėsti savo organizaciją bei veiklą. Tyrimai atskleidė ryšį tarp padidėjusio narkotikų įstatymų vykdymo ir padidėjusio smurto.
Ekspertai aptarė daug daugiau draudimo žalos, o įrodymai, kad baudžiamieji įstatymai neleidžia vartoti kanapių, yra labai silpni.
Apskritai tobulos narkotikų politikos nėra, o tokie narkotikai kaip kanapės visada egzistuos žmonių visuomenėse. Ateities kanapių politikos svarstymai turėtų būti niuansuoti ir pagrįsti įrodymais, mokantis iš JAV ir kitų pasaulio šalių, kur kanapių įstatymai buvo sušvelninti.