Žarnyno peristaltika gali sutrikti dėl įvairių priežasčių: lėtinių virškinimo sistemos ligų, lėtinio vidurių užkietėjimo, nejudraus gyvenimo būdo, nėštumo ir pan.
Sulėtėjus žarnyno peristaltikai virškinamo maisto masė ilgiau užsibūna žarnyne, sutrikdo jo veiklą ir sukelia nemalonius simptomus.
Žarnyno peristaltikos sutrikimo priežastys ir simptomai
Bene dažniausia žarnų peristaltikos sutrikimo priežastis – netinkama, blogai subalansuota, vienpusiška mityba. Ypač kai valgoma daug rafinuoto, baltymų turtingo maisto ir atsisakoma vaisių, daržovių, grūdinių kultūrų.
Žarnyno peristaltika gali sutrikti ir dėl nepakankamo skysčių vartojimo. Dėl jų stokos sutirštėja virškinamo maisto masė, užkietėja viduriai ir sutrinka ritmingas žarnyno darbas.
Žarnyno peristaltika gali susilpnėti ir dėl nejudraus gyvenimo būdo: pasireiškia pilvo raumenų vangumas.
Svarbiausi žarnyno peristaltikos sutrikimo požymiai – nuolatinis vidurių užkietėjimas, skrandžio pilnumo pojūtis net išsituštinus, skausmas tuštinantis, tulžies latakų diskinezija ir dėl minėtų priežasčių pasireiškiantys virškinimo sutrikimai.
Kaip pagyvinti žarnyno veiklą
Žarnyno peristaltikos sutrikimas gydomas atsižvelgiant į jo išsivystymo priežastis. Jei šis negalavimas išsivysto dėl ligos (pvz., dirgliojo žarnyno sindromo), visų pirma stengiamasi ją išgydyti. Paprastai išgydžius žarnyno peristaltikos sulėtėjimą sukeliančią ligą, pavyksta normalizuoti ir peristaltiką.
Jei žarnyno peristaltikos sulėtėjimas susijęs su gyvenimo būdo ypatumais, negalavimą lengva įveikti subalansavus mitybą. Reikia stengtis, kad maiste būtų daugiau ląstelienos (vaisių, salotų, šviežių ir troškintų daržovių patiekalų), vartoti kuo daugiau skysčių (2-3 litrus per dieną), daugiau judėti, sportuoti.
Alternatyvusis gydymas
Gydymas šiluma. Žarnyno tonusą gali pagerinti karštas pilvo kompresas. Galima naudoti šildyklę, bet reikia, kad ji nebūtų sunki.
Gydymas daržovėmis ir vaisiais. Tinkamai maitinantis žarnyno judrumo sutrikimai pranyksta per 2 dienas. Svarbu valgyti daržoves, kuriose daug ląstelienos: kopūstus, salierus, šparagus, špinatus, topinambus, svogūnus, bulves, brokolius, cikorijas, baklažanus, ridikus. Daugelyje vaisių taip pat gausu žarnyno darbą aktyvinančios ląstelienos. Ypač daug jos obuoliuose, kriaušėse, visose uogose, kiviuose, persikuose, apelsinuose, slyvose, rabarbaruose, vynuogėse.
Balastinės medžiagos pagreitina maisto masės slinkimą plonąja žarna. Jos pačios yra nevirškinamos, bet savo tūriu stimuliuoja peristaltiką, t.y. žarnyno sienelių susitraukimą, ir stumia maisto masę pirmyn. Nepakankamas balastinių medžiagų kiekis maiste gali sukelti ir rimtesnių ligų.
Judėjimas būtinas. Mažai judant susilpnėja žarnyno raumenys. Žmonės, kurie visą dieną sėdi – mašinoje, darbe ar prie televizoriaus – turėtų rimtai susimąstyti. Jei nelaipiojate laiptais, nedirbate fizinio darbo, būtinai darykite mankštą ir sportuokite.
Išmokite atsipalaiduoti. Vidurių užkietėjimas labiau būdingas į stresą linkusiems, nuolat skubantiems, pervargusiems ir nemokantiems atsipalaiduoti žmonėms, taip pat tiems, kurie sulaiko savo emocijas ir nuolat verčia save kentėti. Vien dėl savo sveikatos reikėtų išmokti atsipalaiduoti ir pasistengti atsikratyti varginančių minčių.