Olga Anikeeva, Jessica Stanhope, Peng Bi ir Philip Weinstein, The Conversation
Pandemijos – visuotinis infekcinių ligų plitimas – grįžta. Viduramžiais sirgome juodąja mirtimi (maru), o po Pirmojo pasaulinio karo – ispanišku gripu. Dešimtys milijonų žmonių mirė nuo šių ligų.
Tada mokslas pradėjo įgyti pranašumą, kai skiepijimas išnaikino raupus ir beveik išnaikino poliomielitą. Antibiotikai tapo prieinami bakterinėms infekcijoms gydyti, o pastaruoju metu ir antivirusiniai vaistai.
Tačiau pastaraisiais metais ir dešimtmečiais pandemijos grįžta. Devintajame dešimtmetyje sirgome ŽIV/AIDS, vėliau – keliomis gripo pandemijomis, SARS, o dabar – COVID (ne, COVID dar nesibaigė).
Taigi kodėl taip nutinka ir ar galime ką nors padaryti, kad išvengtume būsimų pandemijų?
Nesubalansuotos ekosistemos
Sveikos, stabilios ekosistemos teikia paslaugas, kurios palaiko mūsų sveikatą, pvz., tiekia maistą ir švarų vandenį, gamina deguonį ir sudaro žaliąsias erdves mūsų poilsiui ir gerovei.
Kita svarbi paslauga, kurią teikia ekosistemos, yra ligų reguliavimas. Kai gamta yra pusiausvyroje – plėšrūnams kontroliuojant žolėdžių populiacijas, o žolėdžiams kontroliuojant augalų augimą – patogenams sunkiau atsirasti tokiu būdu, kuris sukelia pandemijas.
Tačiau kai žmogaus veikla sutrikdo ir išbalansuoja ekosistemas, pavyzdžiui, dėl klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo, viskas vyksta blogai.
Pavyzdžiui, klimato kaita daro įtaką augalų ir gyvūnų skaičiui ir pasiskirstymui. Plačiai šylant ligas nešiojantys uodai iš atogrąžų gali persikelti į vidutinio klimato zonas ir gali užkrėsti daugiau žmonių tais mėnesiais, kai paprastai nėra ligų.
Ištyrėme ryšį tarp oro sąlygų ir dengės karštligės perdavimo Kinijoje, o mūsų išvados patvirtina tą pačią išvadą, padarytą daugelyje kitų tyrimų: dėl klimato kaitos gali kilti dengės karštligės rizika daugiau žmonių.
Biologinės įvairovės nykimas gali turėti panašų poveikį sutrikdant maisto grandines. Kai 20 amžiaus pirmoje pusėje augintojai Pietų Amerikoje kirto miškus savo galvijams ganytis, maži miškuose gyvenantys, krauju mintantys šikšnosparniai vampyrai staiga turėjo didelių sėslių gyvūnų, kuriais galėjo maitintis.
Nors anksčiau vampyrų šikšnosparniai buvo kontroliuojami dėl riboto maisto ir plėšrūnų buvimo subalansuotoje miško ekosistemoje, Pietų Amerikoje šios rūšies žuvų skaičius smarkiai išaugo.
Šie šikšnosparniai nešioja pasiutligės virusą, kuris sukelia mirtinas smegenų infekcijas įkandusiems žmonėms. Nors mirčių nuo šikšnosparnių platinamos pasiutligės skaičius dabar smarkiai sumažėjo dėl vakcinacijos programų Pietų Amerikoje, pasiutligė, kurią sukelia kitų gyvūnų įkandimai, vis dar kelia pasaulinę grėsmę.
Kadangi miestų ir žemės ūkio plėtra daro poveikį natūralioms ekosistemoms, žmonėms ir naminiams gyvūnams atsiranda vis daugiau galimybių užsikrėsti patogenais, kurie paprastai būtų matomi tik laukinėje gamtoje, ypač kai žmonės medžioja ir valgo laukinius gyvūnus.
Pavyzdžiui, ŽIV virusas pirmą kartą pateko į žmonių populiacijas iš beždžionių, kurios buvo paskerstos maistui Afrikoje, o paskui išplito visame pasaulyje keliaujant ir prekiaujant.
Tuo tarpu manoma, kad šikšnosparniai yra pirminis viruso, sukėlusio COVID pandemiją, iki šiol nusinešusią daugiau nei 7 mln. žmonių, rezervuaras.
Galų gale, kol veiksmingai neišspręsime netvaraus poveikio, kurį darome mūsų planetai, pandemijos ir toliau kils.
Nukreipimas į galutines priežastis
Tokie veiksniai kaip klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas ir kiti pasauliniai iššūkiai yra pagrindinė (aukšto lygio) pandemijų priežastis. Tuo tarpu padidėjęs žmonių, naminių gyvūnų ir laukinės gamtos kontaktas yra artimiausia (neatidėliotina) priežastis.
ŽIV atveju, nors artimiausia priežastis buvo tiesioginis kontaktas su užkrėstu beždžionių krauju, beždžionės buvo skerdžiamos tik dėl to, kad daugybė labai neturtingų žmonių buvo alkani – tai galutinė priežastis.
Svarbu atskirti galutines ir artimiausias priežastis, nes dažnai susiduriame su tik artimiausiomis priežastimis. Pavyzdžiui, žmonės gali rūkyti dėl streso ar socialinio spaudimo (paskutinės priežastys susirgti plaučių vėžiu), tačiau vėžį sukelia dūmuose esantys toksinai (artima priežastis).
Paprastai sveikatos priežiūros tarnybos rūpinasi tik tuo, kaip mesti žmones rūkyti – ir gydyti ligą, dėl kurios atsiranda jų –, o ne pašalinti vairuotojus, dėl kurių jie rūko.
Panašiai pandemijas sprendžiame užsiblokuodami, dėvėdami kaukes, socialiniu atsiribojimu ir skiepais – visomis priemonėmis, kuriomis siekiama sustabdyti viruso plitimą. Tačiau iki galbūt visai neseniai skiriame mažiau dėmesio galutinių pandemijų priežasčių šalinimui.
Planetinės sveikatos požiūris
Vis labiau suvokiama, kaip svarbu laikytis „planetinės sveikatos“ požiūrio, siekiant pagerinti žmonių sveikatą. Ši koncepcija grindžiama supratimu, kad žmonių sveikata ir civilizacija priklauso nuo klestinčių gamtinių sistemų, ir išmintingu tų natūralių sistemų valdymu.
Taikant šį metodą, pirmenybė teikiama galutiniams veiksniams, tokiems kaip klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas, siekiant užkirsti kelią pandemijai ateityje, kartu dirbant su įvairių sričių ekspertais, siekiant pašalinti artimiausias priežastis, taip sumažinant bendrą riziką.
Planetos sveikatos metodas yra naudingas tuo, kad tuo pačiu metu gerinama ir aplinkos, ir žmonių sveikata. Mus džiugina tai, kad daugelyje universitetų vis dažniau dėstomos planetinės sveikatos koncepcijos aplinkos, humanitarinių ir sveikatos mokslų srityse.
Kadangi klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas, gyventojų perkėlimas, kelionės ir prekyba ir toliau didina ligų protrūkių riziką, labai svarbu, kad ateities planetų valdytojai geriau suprastų, kaip spręsti paskutines priežastis, sukeliančias pandemijas.