Kai ateina naktis ir, regis, visur įsivyrauja tyla ir ramybė, daugeliui žmonių prasideda tikra kankynė. Tai žmonės, kuriems tenka kiauras naktis klausytis šalia miegančio žmogaus knarkimo. Metų metus…
Sunku pasakyti, kiek sutuoktinių pykstasi, miega atskiruose kambariuose ir net išsiskiria dėl vieno iš jų knarkimo, tačiau gerai žinoma, kad vyrai knarkia dažniau negu moterys. Metams bėgant vis daugėja abiejų lyčių tylos drumstėjų: sulaukę 30-35 metų, jau knarkia 20 proc. vyrų ir 5 proc. moterų, o perkopę 60 metų slenkstį, – 60 proc. vyrų ir 40 proc. moterų. Kitaip sakant, sendami net 30 proc. gyventojų pavirsta “knarkliais” nepriklausomai nuo savo išsilavinimo ir socialinės padėties.
Knarkimas būna įvairus – nuo nestipraus šnarpštimo iki tikro riaumojimo. Knarkimo “rekordininkai” miegodami skleidžia garsus, siekiančius daugiau negu 90 decibelų, prilygstančių sunkvežimio burzgimui.
Kai kurie “knarkliai” patys kietai miega ir net nežino, kad trukdo aplinkiniams. Bet daugelis gerai žino apie savo trūkumą ir laiko jį bemaž Dievo bausme. Jie nevažiuoja į poilsio namus, nesiryžta iškylauti, baimindamiesi, kad ryte išgirs aplinkinių priekaištus.
Daugelis žmonių mano, kad miegodami knarkia tik apkūnūs žmonės. Tačiau iš tikrųjų net ir labai liesi vyrai ar moterys gali imti knarkti. Tad nuo ko priklauso knarkimas?
Otorinolaringologai sako, kad knarkimo mechanizmą galima palyginti su pučiamuoju muzikos instrumentu. Garsą sukelia mažojo liežuvėlio vibracija, pasireiškianti pro jį einant orui. O vibracija gali susidaryti dėl daugelio priežasčių.
Iš tikrųjų dažniau knarkia apkūnūs žmonės, turintys trumpą kaklą ir stambų liežuvį. Jų riebalai susikaupia net po ryklės ir nosiaryklės gleivinėmis, todėl sustorėja mažasis liežuvėlis ir susiaurėja kvėpavimo takai. Dėl šios priežasties ir pasireiškia knarkimas.
Kiti žmonės knarkia dėl nosies ertmės ligų: slogos, adenoidų, polipų, pertvarėlės iškrypimo. Knarkimą gali sąlygoti ir lėtinė pneumonija, astma.
Apnėja
Žmonės linkę manyti, kad knarkimas nepavojingas. Bet reikėtų žinoti, kad kartais jis būna gana grėsmingas, nes miegant sutrikdo kvėpavimą, t.y. sukelia vadinamąją apnėją. Žmogus metų metus nežino, kas jam atsitinka naktimis ir mano, kad blogai jaučiasi dėl stresų arba pervargimo. Tokiais atvejais blogos savijautos priežastį dažniausiai aptinka artimieji, miegantys tame pačiame kambaryje: pabudę vidury nakties, jie vietoje įprasto knarkimo išgirsta mirtiną tylą. “Aš pamaniau, kad mano vyras mirė,- pasakojo viena moteris, – jis apie 30 sekundžių visiškai nekvėpavo. Bet po to jis staiga stipriai susriūbavo, ir pagaliau pradėjo normaliai knarkti”. Jeigu per valandą kvėpavimas sustoja ne daugiau negu 15-20 kartų, diagnozuojama lengva apnėjos forma, jeigu daugiau negu 40 – sunki. Kai kurių “knarklių” kvėpavimas sustoja net 400-600 kartų per naktį. Tokie žmonės miega neramiai, miegodami mosuoja rankomis. Apnėja sukelia deguonies trūkumą, dėl kurio gali išsivystyti hipertenzija, infarktas, insultas.
Paprastai kvėpavimas sustoja tada, kai žmogus miega giliai. Tuomet atsipalaiduoja nosiaryklės raumenys ir dėl to pernelyg susiaurėja kvėpavimo takai. Organizmui iškyla didžiulis pavojus, todėl nervų sistema paskatina angliarūgštės išsiskyrimą į kraują, o smegenys priverčia įsitempti raumenis. “Oro, oro!” – regis, šaukia visas organizmas. Susidarius tokiai situacijai, žmogus ne pabunda, o tik “prabunda”, tačiau jo miegas pasidaro paviršutiniškas, fragmentinis. Ryte šis nelaimėlis vangus, apatiškas, tarsi kiaurą naktį nebūtų sudėjęs bluosto. Visą dieną jį vargina mieguistumas, galvos sunkumas, akių peršėjimas. Tokia būklė nėra naudinga sveikatai. Kiekvienas kvėpavimo sustojimas – stiprus stresas, dėl kurio staiga “šokteli” arterinis spaudimas. Ilgainiui dėl to susilpnėja žmogaus atmintis ir intelektas, sumažėja darbingumas. Visa bėda, kad pats žmogus dažniausiai nežino, kas jam darosi. Kai pasiskundžia gydytojui, kad blogai miega, šis dažniausiai rekomenduoja vartoti migdomuosius vaistus, kurie sumažina ryklės raumenų tonusą ir dar labiau pablogina situaciją.
O ką “knarkliui” gali pasiūlyti šiuolaikinė medicina? Apie miego kokybę ir sutrikimo priežastis galima sužinoti atlikus tyrimą. Žmogui miegant, specialūs prietaisai fiksuoja miego stadijas, oro praeinamumą kvėpavimo takais, kūno padėtį ir deguonies kiekį kraujyje. Šią informaciją apdoroja kompiuteris. Deja, tokie tyrimai dar tebėra labai brangūs. Tačiau nereikia nusiminti, nes daugumai knarkiančių žmonių gali padėti otorinolaringologai. Jie suranda knarkimo priežastį ir skiria gydymą. Kartais užtenka pašalinti polipus ar pakoreguoti nosies pertvarą. Esant minkštojo gomurio hipertrofijai ir sustorėjus mažajam liežuvėliui, išplečiami viršutiniai kvėpavimo takai: pašalinama dalį audinių. Nors liežuvėlis ir turi įtakos rijimo procesui, tačiau jis tėra tik mūsų tolimų pirmtakų “likęs” organas, be kurio galima lengvai apsieiti.
Nutukusiems žmonėms pirmiausia rekomenduojama sumažinti kūno svorį, kad operacija būtų efektyvesnė. Chirurgai otorinolaringologai naudoja ne tik skalpelį, bet ir ultragarsą, lazerį bei radijo bangas, todėl operuoja greitai ir neskausmingai.
Daugeliui knarkiančių žmonių padeda specialūs lašai, kuriuose yra eterinių aliejų. Prieš naktį naudojamas tirpalas tonizuoja minkštąjį gomurį ir apsaugo nuo knarkimo.
Patarimai knarkiančiam žmogui
– Miegokite gulėdami ant šono, galvą padėję ant gana aukštos pagalvės.
– Jeigu esate apkūnus, pasistenkite truputį suliesėti. Kartais užtenka kūno svorį sumažinti 3-4 kg, kad niekada nebevargingų knarkimas. Beje, nutukę žmonės knarkia net gulėdami ant šono.
– Pižamos arba naktinių marškinių užpakalinėje pusėje prisiūkite teniso kamuoliuką, kuris neleis jums pasiversti ant nugaros ir maždaug per mėnesį atpratins jus nuo šio įpročio.
– Pasistenkite atsisakyti rūkymo. Šis žalingas įprotis sukelia gerklės, ryklės ir trachėjos lėtines ligas, pasireiškiančias gleivinių paburkimu ir kvėpavimo takų susiaurėjimu.
– Prieš miegą negerkite alkoholinių gėrimų: jie dirgina gleivines ir pablogina oro praeinamumą kvėpavimo takais.
– Vakare nepersivalgykite, nes perpildytas skrandis trukdo kvėpuoti, ypač gulint ant nugaros.