Standartinis vaistas levodopa ne visada veikia prieš tremorą sergant Parkinsono liga, ypač stresinėse situacijose. Tačiau propranololis veikia streso metu, suteikdamas įžvalgos apie streso sistemos vaidmenį drebuliuose. MRT skenavimas rodo, kad propranololis tiesiogiai slopina smegenų grandinės veiklą, kuri kontroliuoja drebulį. Gydytojai gali apsvarstyti šį vaistą, kai levodopa yra neveiksminga.
Žmonės, sergantys Parkinsono liga, praneša, kad drebulys pablogėja stresinėse situacijose. „Drebulys veikia kaip tam tikras streso barometras; tai matosi visi Parkinsono liga sergantys žmonės“, – sako neurologas Rickas Helmichas iš Radboudo universiteto medicinos centro.
Dažniausiai vartojamas vaistas levodopa paprastai padeda nuo drebulio, tačiau jis yra mažiau veiksmingas streso metu, kai drebulys dažnai būna stipriausias. Helmichas ir jo komanda norėjo ištirti, ar vaistas, skirtas streso sistemai, gali padėti ir kaip šis streso poveikis drebuliui veikia smegenyse. Darbas publikuojamas žurnale Neurologijos metraščiai.
Matematiniai skaičiavimai
Aptariamas vaistas, propranololis, yra beta adrenoblokatorius, kuris slopina streso hormonų veikimą. Jis buvo sukurtas aukštam kraujospūdžiui ir širdies aritmijai gydyti, buvo naudojamas ilgą laiką ir jau naudojamas kaip standartinis esminio tremoro – būklės, kai žmonės patiria drebulį be kitų neurologinių simptomų – gydymas. Jau buvo požymių, kad propranololis gali sumažinti Parkinsono ligos drebulį, tačiau iki šiol jokie išsamūs tyrimai neištyrė galimo jo poveikio.
Helmichas ir jo komanda ištyrė 27 Parkinsono liga sergančius žmones, kurie patyrė drebėjimą. Vieną dieną jiems buvo skiriamas propranololis, o kitą – placebas.
Prietaisas ant jų rankų matavo jų drebėjimo intensyvumą, o MRT skenavimas matavo smegenų veiklą. Tai buvo daroma tiek ramybėje, tiek atliekant užduotį, susijusią su įtemptais matematiniais skaičiavimais. Streso atsakas buvo matuojamas pagal vyzdžio dydį ir širdies susitraukimų dažnį, kurie abu padidėjo atliekant skaičiavimus. Kaip ir tikėtasi, be vaistų drebulys paaštrėjo streso metu.
Stiprintuvas
Tyrimas parodė, kad propranololis sumažino drebulį tiek ramybėje, tiek streso metu. Magnetinio rezonanso tomografija atskleidė, kaip tai veikia: išgėrus vaistų, smegenų grandinė, atsakinga už drebulį, buvo mažesnė.
Helmichas paaiškina: „Žinome, kad tokių sistemų kaip dopamino sistemos sutrikimai sukelia drebulį. Remdamiesi savo tyrimu, dabar manome, kad streso hormonas noradrenalinas veikia kaip stiprintuvas, o tai padidina drebulio intensyvumą smegenų judėjimo srityje. Propranololis slopina šį stiprinimo poveikį. ir taip sumažina simptomus“.
Tyrėjus nustebino tai, kad propranololis taip pat sumažino drebėjimą ramybėje. „Matyt, mūsų streso sistema kartais būna aktyvi, net ir ramybės būsenoje“, – sako mokslininkas Anoukas van der Heide.
„Tai keičia žmogaus budrumą ir sukelia spontaniškus drebėjimo svyravimus. Anksčiau manėme, kad streso hormonų sistema buvo aktyvi tik esant stresui, bet, matyt, tai per daug paprasta. Ji taip pat vaidina vaidmenį ramybėje.”
Sąmoningumas
Helmichas kai kuriems Parkinsono liga sergantiems pacientams jau skiria propranololį. „Veiksmingiausias vaistas nuo Parkinsono ligos yra levodopa. Ji padeda ne tik nuo drebulio, bet ir nuo kitų simptomų, todėl nuo to ir pradedame”, – aiškina Helmichas.
„Tačiau apie 40% pacientų jis nėra veiksmingas nuo drebulio. Tokiu atveju pirmiausia padidiname dozę, bet jei tai nepadeda, galima pasirinkti propranololį. Tačiau turime būti atsargūs dėl šalutinių poveikių. pavyzdžiui, žemas kraujospūdis“.
Be vaistų tyrimų, Helmicho komanda taip pat tiria gyvenimo būdo pokyčius, kurie galėtų padėti sergant Parkinsono liga. „Nereikia daug, kad suaktyvintumėte atsaką į stresą, todėl žmonės labiau drebėtų. Netgi toks paprastas dalykas, kaip susimąstymas: „Ar aš užrakinau priekines duris?” Šiuo metu tiriame, ar sąmoningumas gali teigiamai paveikti streso sistemą.