Neva dėl savo agresyvumo jie dažnai konfliktuoja su bendraamžiais ir neretai įskaudina vyresniuosius šeimos narius – tėvus, senelius. Negalėdami su tuo susitaikyti, gimdytojai bara ir baudžia tokią savo atžalą, tikėdamiesi, kad tokiu būdu pavyks “išvaryti” agresyvumą. Bet psichologai nepritaria tokiam tėvų elgesiui – jų manymu, reikia kovoti ne su pačiu agresyvumu, o su jo priežastimis.
Pervargimas
Vaiko agresyvumas gali padidėti dėl pernelyg didelio informacijos srauto. Šiais laikais tokia situacija gana dažna, nes vaikai nuo mažens klauso radijo, žiūri televizorių, o paūgėję pradeda įtemptai mokytis, naršyti po internetą.
Siekiant apsaugoti ikimokyklinio amžiaus vaiką nuo tokio pervargimo, reikia leisti jam žiūrėti televizorių tik maždaug 20 minučių per dieną.
Vyresnis vaikas gali žiūrėti ilgiau, bet irgi tik tai, kas iš tikrųjų jam svarbu ir reikalinga. Net labai įdomios laidos vargina akis ir dirgina nervus, todėl jų žiūrėjimo laiką taip pat reikia riboti.
Užuot nuolatos spoksojęs į ekraną, mažylis galėtų pažaisti, pabėgioti gryname ore ar papramogauti su tėveliais. Tokia veikla padėtų jam atsipalaiduoti ir tuo pačiu sumažintų agresyvumą.
Emocinio pervargimo, o kartu ir agresyvumo, priežastis gali būti pernelyg ilgas ir per daug intensyvus bendravimas su bendraamžiais. Todėl, jeigu mažylis labai jautrus ir dirglus, nederėtų jo labai anksti leisti į darželį.
Dėmesio stoka
Neretai vaiko agresyvumas padidėja gimus jaunesniam broliui ar seseriai. Vyresnysis pavyduliauja jaunėliui mamos dėmesio, nes pats jaučiasi jos pamirštas ir nereikalingas. Agresyviai elgdamasis jis sulaukia mamos priekaištų ir mėgaujasi bent tokiu jos dėmesiu.
Dėmesio stokos sukeltos agresijos priežastis pašalinti visiškai nesunku – tereikia tik dažniau pamaloninti vyresnįjį vaiką: pakalbinti, paglostyti, pagirti.
Netinkami žaidimai
Tėvai mano, kad vaiko agresyvumą gali sumažinti kompiuteriniai žaidimai. Iš tikrųjų šie žaidimai padeda truputį “nuleisti garą”, bet visiškai atsipalaiduoti ir nusiraminti neleidžia.
Agresyviam vaikui būtų kur kas geriau žaisti vadinamuosius kūrybinius žaidimus, kokius kitados žaisdavo jo tėvai su lėlėmis, mašinėlėmis, o paūgėję – su savo kiemo draugais.
Kad kompiuteris visiškai “neišstumtų” tokių žaidimų, tėvai turėtų patys pamokyti savo vaikus juos žaisti.
Padidėjęs nerimas
Vaiko agresyvumą gali padidinti nerimas dėl galimo pažeminimo, susijusio su jo išvaizda ar fiziniais trūkumais (luošumu, trumparegyste ar pan.). Tai viena iš dažniausiai pasitaikančių vaikų agresijos formų (pažeminimas greitai suerzina ir suaugusį žmogų).
Paprastai vaikai nelinkę su tėvais kalbėtis apie panašias problemas, bet jų klausinėjami gali prasitarti. Tokiam vaikui galėtų padėti psichologas. O tėvų pareiga nuvesti jį pas šį specialistą.
Blogas pavyzdys
Vaikai linkę mėgdžioti, bendraamžius, suaugusiuosius, o ypač filmų herojus. Jeigu jie dažnai žiūri filmus, kuriuose demonstruojamas agresyvumas, ilgainiui ir patys gali pasidaryti agresyvesni. Tokius filmus ypač nenaudinga žiūrėti hiperaktyviems vaikams, kurie dėl savo perdėto judrumo ir šiaip jau atrodo agresyvesni už kitus.
Norint juos apsaugoti, reikia dažniau žiūrėti televizorių kartu su vaiku ir deramai komentuoti filmų herojų elgesį.
Vaiko agresyvumui nemažai įtakos turi šeimos narių elgesys, todėl šiems nedera agresyviai elgtis bent jau mažylio akivaizdoje. Taip pat negalima šiurkščiai elgtis su vaiku ir jį be reikalo tramdyti, nes šiurkštumas ir nuolatiniai draudimai ugdo agresyvumą.
Agresyvių žaidimų uždraudimas
Vaikai savo emocijas išlieja žaisdami. Todėl negalima jiems trukdyti tai daryti. Kitados Vokietijoje buvo uždrausta vaikams žaisti su šautuvais, tikintis sumažinti jų agresyvumą. Bet tuomet vaikų agresyvumas dar labiau padidėjo. O kai jiems vėl buvo leista “kariauti”, jis gerokai sumažėjo. Tai rodo, kad vaikams būtina žaisti panašius žaidimus ir netgi peštis tarpusavyje. Tik svarbu, kad jie tai darytų stebimi suaugusiųjų.
Psichiniai sutrikimai
Prie psichinių sutrikimų priskiriamas autizmas, šizofrenija, hiperaktyvumas, kuriems būdingos ekspresyvios apraiškos. Jas pastebėjus, būtina kreiptis į gydytoją, nes tik jis gali nustatyti tikslią tokio elgesio priežastį.
Pati sudėtingiausia tokios agresijos forma yra šizofrenija, dažnai priverčianti vaiką elgtis neadekvačiai (mušti bendraamžius, garsiai burnoti) be jokios rimtos priežasties.
Mažylis nesuvokia, kad taip elgtis nedera ir kad taip elgdamasis pirmiausia jis kenkia pačiam sau. Jam gali padėti tik specialistas.