Tėvams tai kelia nemaža rūpestį: jie ima savo vaikus vedžioti pas įvairių sričių gydytojus, ieškodami karščiavimo priežasčių. Neretai tokio pobūdžio karščiavimas prasideda po persirgtos infekcinės ligos.
Ar tai liga?
Specialistų teigimu, ilgalaikis nedidelis karščiavimas – subfebrilitas – būdingas maždaug kas 5-am vaikui, ypač 9-15 metų amžiaus. Tokia organizmo būklė nepasireiškia išskirtiniais simptomais. Kartais tokie vaikai blogiau valgo, gausiau prakaituoja, skundžiasi galvos skausmais, silpnumu. Bet dauguma jaučiasi visiškai sveiki. Dėl nuolatinio karščiavimo gali sutrikti vaiko dvasinė būsena, jis gali tapti uždaras, dirglus, pernelyg jautrus.
Anksčiau manyta, jog subfebrilitas gali išsivystyti tik po neseniai persirgtos sunkios infekcinės ligos. Dabar jau žinoma, kad ilgalaikis subfebrilitas gali išsivystyti net nepersirgus jokia infekcine liga, nes yra sąlygojamas galvos smegenų termoreguliacinių centrų veiklos ypatumų.
Manoma, kad centrinės termoreguliacijos mechanizmai gali sutrikti dėl nervų sistemą žalojančio infekcijos poveikio, fizinės bei psichinės traumos ar dėl paprasčiausio pervargimo.
Savarankiškai išsiaiškinti, ar nuolatinis, ilgalaikis karščiavimas yra subfebrilitas ar kokios rimtos ligos simptomas (plaučių uždegimo, reumato ar net tuberkuliozės), neįmanoma. Todėl geriausia kreiptis į gydytoją, kad atliktų visus reikiamus tyrimus ir patvirtintų, jog karščiavimas yra savarankiška liga, o ne kokios kitos ligos simptomas. Svarbus subfebrilito požymis yra tas, jog temperatūros nepavyksta numušti jokiais tuo tikslu vartojamais vaistais.
Būtina grūdinti ir stiprinti organizmą
Organizme per parą susidariusios šilumos kiekis turi maždaug atitikti per tą laiką atiduodamos šilumos kiekį. Dėl galūnių odos paviršinių kraujagyslių spazmų šiluma gali susikaupti ir padidinti kūno temperatūrą. Gali turėti įtakos ir endokrininė sistema. Pastebėta, kad karščiuojantiems vaikams būdingi antinksčių žievės sutrikimai ir imuninės sistemos nusilpimas. Beje, ilgalaikis karščiavimas taip pat alina organizmą ir silpnina jo apsaugines jėgas. Todėl ilgai karščiuojantį vaiką būtina gydyti, o tiksliau – normalizuoti jo termoreguliacijos centro funkcinius sutrikimus.
Subfebrilitu sergančiam vaikui iš esmės nereikalingas joks specialus režimas, tačiau patartina laikytis organizmą tausojančio gyvenimo ritmo. Tokiam vaikui nedraudžiama eiti į mokyklą ir dalyvauti fizinio lavinimo pamokose, bet nerekomenduojama žaisti labai judrius žaidimus, rungtis, lenktyniauti. Jis turi labai gerai išsimiegoti, kuo ilgiau būti gryname ore ir kuo mažiau sėdėti prieš televizorių. Žodžiu, jo organizmą reikia nuolatos stiprinti ir grūdinti.
Teisingas gydymas ir sveika gyvensena padeda normalizuoti šilumos apykaitą organizme, todėl ilgainiui gali normalizuotis ir kūno temperatūra.
Ar teisingai matuojate temperatūrą?
Kartais tėvams rūpesčių gali sukelti netiksliai nustatyta vaiko temperatūra. Todėl labai svarbu išmokti tai padaryti teisingai.
Nepatartina temperatūrą matuoti vaikui ką tik pabudus, pavalgius karšto maisto, aktyviai žaidus, susijaudinus (tokiais atvejais ji laikinai pakyla). Netikslūs rezultatai būna ir tuomet, kai temperatūra vaikui matuojama miegant, išalkus (tokiais atvejais ji nukrinta).
Matuojant temperatūrą pažastyje nepatartina termometro dėti į drėgną pažastį. Jei gauti rezultatai kelia nerimą, reikėtų retkarčiais temperatūrą pamatuti kontroliniu termometru.
Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kokiu paros metu matuojama temperatūra: natūraliai paryčiais ji būna žemiausia, o vakarėjant – aukščiausia.