Kaip žmonės priima didžiausius gyvenimo sprendimus

Kaip žmonės priima didžiausius gyvenimo sprendimus

Įsivaizduokite, kad paliekate stabilią karjerą ir siekiate naujos, persikeliate į pasaulį ir pradedate iš naujo arba priimate širdį veriantį sprendimą nutraukti santuoką. Tai nėra kasdieniai pasirinkimai; tai transformuojantys gyvenimo sprendimai, nusakantys, kas mes esame ir kuo galime tapti.

Kai kuriems permainingi pasirinkimai gali reikšti seniai saugotos paslapties atskleidimą, gyvenimą keičiantį gydymą arba pabėgimą iš karo draskomos tėvynės. Kiekvienas iš šių sprendimų gali pakeisti žmogaus gyvenimo trajektoriją ir sukelti išgyvenimų bei jausmų, kuriuos sunku arba neįmanoma numatyti.

Tokie sprendimai yra naujo konceptualaus dokumento, paskelbto m Amerikos psichologas Maxo Plancko žmogaus raidos instituto mokslininkai. Straipsnyje pristatomas naujas transformuojančių gyvenimo sprendimų supratimo ir tyrimo pagrindas.

„Norint suprasti didžiausius gyvenimo sprendimus, reikia peržengti pernelyg supaprastintus modelius, dažnai naudojamus elgesio moksluose“, – sako pirmasis autorius Shaharas Hechtlingeris. Ji priklauso Maxo Plancko žmogaus raidos instituto Adaptyvaus racionalumo centro grupei, kuri tiria paprastą euristiką, kurią žmonės gali naudoti priimdami gerus sprendimus.

„Tirdami sprendimus ir sprendimų priėmimą, mes dažnai pasikliaujame labai supaprastintomis, stilizuotomis užduotimis. Tačiau šie kontroliuojami scenarijai visiškai prieštarauja pasekmėms, su kuriomis žmonės susiduria realiame gyvenime įvairiose kultūrose ir kontekstuose”, – sako Hechtlingeris.

Todėl ji pasisako už perspektyvos pasikeitimą: užuot sumažinę transformuojančius gyvenimo pasirinkimus, kad jie atitiktų modelius, sukurtus nerealioms problemoms spręsti, kai sprendimus priimantis asmuo turi visą svarbią informaciją po ranka, tyrėjai turėtų ištirti jų realaus pasaulio ypatybes.

Metodologiškai ši sistema pritaiko seną daugiausia laboratorijoje pagrįstų sprendimų ir sprendimų priėmimo tyrimų tradiciją prie tekstu pagrįsto metodo, taip sudarydama sąlygas empiriniam darbui, analizuojančiam realaus pasaulio sprendimus naudojant natūralios kalbos apdorojimą.

Analizuodama įvairius tekstinius duomenis, įskaitant asmeninius pasakojimus, knygas, internetinius forumus ir naujienų straipsnius, komanda nustatė penkis pagrindinius transformuojančių sprendimų aspektus. Transformaciniai gyvenimo sprendimai gali turėti skirtingus šių dimensijų profilius, kai kurie yra svarbesni už kitus.

Viena iš dimensijų yra prieštaringi ženklai, kai konkuruojančios ir dažnai nesuderinamos vertybės apsunkina palyginimą. Pavyzdžiui, emigracija gali pasiūlyti saugumo, bet brangių žmonių palikimo kaina. Kitas aspektas – savęs pakeitimas, nes transformuojantys sprendimai gali pakeisti žmonių vertybes ir asmeninį tapatumą norimu ir nepageidaujamu būdu, pavyzdžiui, tapti tėvais ar pasitraukti iš ilgalaikių santykių.

Trečioji dimensija – neapibrėžta patirtinė vertė, kai neaišku, kaip žmogus patirs numatomą transformuojančio sprendimo pasekmes. Pavyzdžiui, pasitraukus iš ilgalaikės karjeros, gali kilti abejonių, ar pasikeitimas prives prie pasitenkinimo, ar gailėsis.

Negrįžtamumas yra dar vienas esminis bruožas, nes daugelį sprendimų, tokių kaip skyrybos ar migracija, sunku arba neįmanoma atšaukti. Rizika taip pat yra nuolatinė, nes šie pasirinkimai gali patirti didelių fizinių, emocinių, socialinių ar finansinių nuostolių kartu su galimybe gauti atlygį.

Tyrėjai pasiūlė paprastas ir psichologiškai patikimas sprendimų strategijas šiems aspektams spręsti. Kai vertybės ir užuominos yra prieštaringos ir nesuderinamos, sutaikinimo euristika, pavyzdžiui, supaprastina palyginimus, skaičiuodama teigiamas ir neigiamas kiekvienos parinkties priežastis, nesveriant jų svarbos.

Siekdama susidoroti su numatomais savęs pokyčiais, ideali savirealizacijos strategija derina pasirinkimus su idealaus savęs vizija. Tai leidžia asmenims priimti sprendimus, atitinkančius tai, kuo jie nori būti. Kad sumažintų neapibrėžtą patirtinę vertę, žmonės gali mokytis iš kitų patirties ir taip įgyti įžvalgos apie galimus rezultatus, stebėdami tuos, kurie susidūrė su panašiais pasirinkimais.

Priimant sprendimus, kuriuos sunku atšaukti, „bandymo vandenyje“ strategija leidžia žmonėms imtis nedidelių, grįžtamų žingsnių prieš prisiimant visišką įsipareigojimą. Galiausiai, tokios strategijos, kaip gyvatvorių kirpimas, apimančios laipsniškus veiksmus, atsargiai sumažinant žalą, gali veiksmingai sumažinti riziką. Pavyzdžiui, užsitikrinus būstą prieš emigruojant, užtikrinamas apsauginis tinklas, todėl perėjimas tampa sklandesnis ir mažiau pavojingas.

Sistema įneša reikšmingą teorinį indėlį į ekologinio racionalumo tyrimą, kuriame nagrinėjama, kaip sprendimų priėmimo strategijos sekasi, kai jos yra pritaikytos aplinkai, kurioje jos naudojamos. Transformaciniai gyvenimo sprendimai, kuriems būdingas neapibrėžtumas ir galimybė pakeisti asmens tapatybę, meta iššūkį tradiciniams racionalumo modeliams, kurie dažnai remiasi pernelyg supaprastintomis prielaidomis.

„Ekologinis racionalumas pabrėžia sprendimų strategijų, aplinkos ir asmenų derinimo svarbą“, – aiškina Ralphas Hertwigas, adaptacinio racionalumo centro bendraautoris ir direktorius. „Mūsų darbas išplečia šią teoriją, integruodamas subjektyvius aspektus, tokius kaip asmens tapatybės ir vertybių pokyčiai, į sprendimų priėmimo procesą.

Atsižvelgiant į sprendimų priėmimo strategijų, išorinių suvaržymų ir besivystančios individo tapatybės sąveiką, tyrimas praturtina ekologinį racionalumą įžvalgomis apie psichologinius ir patirtinius sprendimų priėmimo aspektus.

Straipsnyje taip pat pabrėžiamos galimos jo taikymo sritys ne tik asmenims, bet ir politikos formuotojams, treneriams ir terapeutams bei organizacijoms, teikiančioms paramą gyvenimo permainų metu. Pavyzdžiui, turėdami idėją apie tai, kaip žmonės sprendžia transformuojančius gyvenimo sprendimus, gali padėti politikos formuotojams sukurti programas ir politiką, kuri atitiktų sudėtingus esminius sprendimus, tokius kaip migracija ar ilgalaikė priežiūra, sprendžiant pagrindinius aspektus, tokius kaip rizika ir negrįžtamumas.

Ši sistema ne tik pakeičia, kaip suprantami transformuojantys gyvenimo sprendimai, bet ir atveria kelią būsimoms studijoms. Šiuo metu mokslininkai vykdo didelio masto empirinį projektą, siekdami išbandyti savo sistemą ir ištirti sprendimų priėmimą įvairiose gyvenimo srityse, įskaitant santykius, migraciją, šeimą ir darbą. Būsimuose tyrimuose taip pat bus nagrinėjamas tokių veiksnių kaip psichikos sveikata, asmenybės bruožai ir rizikingas elgesys vaidmuo formuojant transformuojančius gyvenimo sprendimus.