Žvilgsnis į LGTBIQ+ akronimo raidą rodo, kad seksualinės tapatybės ir orientacijų spektras vis platesnis. Tarp jų aseksualumas tarsi slepiasi, nors po truputį vis labiau matomas.
Tiesą sakant, jei dar prieš dešimtmetį mokslas kvestionavo aseksualių žmonių egzistavimą, dabar nėra jokių diskusijų: „Aseksualumas egzistuoja nuo to momento, kai yra žmonių, kurie taip save apibrėžia“, – ginasi Pranciška Molero, seksologas ir Ispanijos seksologijos draugijų draugijos (FESS) prezidentas. „Jei jie taip apibrėžiami, mokslas to nepatvirtins ar paneigs: jis tiesiog tai daro prielaidą.
Kas yra aseksualumas
Tačiau vis dar yra painiavos dėl kas iš tikrųjų yra aseksualumas. „Dažnai tai painiojama su mažu troškimu, bet iš tikrųjų taip yra nejaučia seksualinio potraukio kitiems žmonėmsnepatiriant to kaip problemos ar susirūpinimo.
- Tai seksualinė orientacija, kai žmogus patiria seksualinio potraukio kitiems žmonėms trūkumą.
- Aseksualūs žmonės gali patirti romantiška, emocinė ar estetinė trauka kitų žmonių atžvilgiu, bet nejaučia seksualinio potraukio.
- Aseksualioje bendruomenėje jie gali identifikuotis įvairiais būdais, pvz demiseseksualus arba pilkai aseksualusbe kitų terminų, apibūdinančių skirtingas patirtis aseksualumo spektre.
Privalumas ar trūkumas?
Francisca Molero požiūriu, „seksualumas turi pranašumų. Potraukio jausmas kitam žmogui sukuria daugybę fizinių, neurocheminių ir kūno pojūčių, dėl kurių mėgaujatės buvimu su žmogumi. Jei tai atsitiktinis ar atsitiktinis susitikimas, galite mėgautis erotiniais santykiais su žmogumi, kurį pažįstate neilgai. Ir jei tai yra poros ir meilės santykių rėmuose, seksualumas yra elementas, stiprinantis ryšį“.
Tačiau aseksualiems žmonėms šie „privalumai“ nėra tokie: kadangi jie nėra jų patirties dalis, jie to nelaiko išsižadėjimu. Be to, jie gali tai jausti gyventi ramiaube rūpesčių, kad jiems patinka ar traukia kažkas, kas jais neįdomu, arba kad jie turi „susitarti“ su kitu, kad užmegztų santykius.
Tai nėra išeitis
Taip pat įdomu tai pastebėti Aseksualumo nereikėtų painioti su celibatu ar skaistumu. Kaip pažymi Paqui Molero,žmogus nenusprendžia būti aseksualus, bet jūs galite pasirinkti skaistybės ar celibato variantą. Celibatas, į kurį reikia atsižvelgti, reiškia sąmoningą ir savanorišką sprendimą susilaikyti nuo seksualinės veiklos.
Celibatas gali patirti seksualinį potraukį, tačiau pasirinkti neužsiimti seksualine veiklalaikinai ar visam laikui, dėl religinių, dvasinių, asmeninių ar kitų priežasčių.
Be to, celibatas gali būti susijęs arba nesusijęs su specifinė seksualinė orientacijao celibate gyvenantys žmonės gali identifikuotis kaip aseksualūs, heteroseksualūs, homoseksualūs ar kitos seksualinės orientacijos.
Savo ruožtu skaistybė yra panaši į celibatą, nes ji apima susilaikymą nuo seksualinės veiklos, bet dažnai turi religinės ar moralinės konotacijos konkretesnis. Paprastai tai yra praktika, pagrįsta religiniais ar etiniais įsitikinimais skatinti seksualinę abstinenciją už santuokos ar įsipareigojimų ribų. Nors kai kurie žmonės gali praktikuoti skaistybę kaip jūsų tikėjimo ar asmeninių įsitikinimų daliskiti gali susilaikyti nuo seksualinės veiklos dėl ne religinių priežasčių.
Daugiau aseksualumo matomumo
Bylų nebūtinai daugiau nei anksčiau, bet matomumas didesnis. „Forumai formuojasi, padeda tinklai. Jei žmogus jaučiasi keistas, kitoks, pamatyti, kad yra ir kitų žmonių, kurie jaučiasi taip pat Tai leidžia jiems geriau jaustis ir turėti daugiau galimybių bendrauti“, – aiškina Francisca Molero.
Be to, būti aseksualiu nereiškia gyventi burbule, tai nepaneigia gebėjimo įsimylėti. „Aseksualūs žmonės gali užmegzti romantiškus santykius ir, tiesą sakant, daugelis gyvena kaip pora. Taip pat jie gali turėti lytinių santykių ir kai kuriais atvejais pajusti savo seksualinį potraukį ir masturbuotistačiau juos užkabina emocinė dalis“, – aiškina Francisca Molero.
Ir priduria, kad „būna ir tokių atvejų, nors tai nėra labai dažni, kai jie gyvena kaip pora, o poros narys, kuris nėra aseksualus, gali palaikyti santykius su kitais žmonėmis, nepažeidžiant emocinio ryšio.
Tapatybės aseksualumo viduje
Šis emocinis ryšys yra svarbus žmonėms, kurie laiko save deseksualiais.
demiseksualumas yra seksualinė orientacija, kai žmogus patiria seksualinį potraukį tik užmezgęs gilų ir prasmingą emocinį ryšį su kitu asmeniu. Kitaip tariant, deseksualūs žmonės gali pajusti seksualinį potraukį kam nors tik tada, kai su tuo asmeniu užmezga stiprų emocinį ryšį.
Jiems patrauklumas grindžiamas ne fizine išvaizda ar paviršiniais veiksniais, o emociniame ir emociniame ryšyje bei prisirišime kad jie vystosi su kuo nors. Tai reiškia, kad jiems gali prireikti laiko pažinti ką nors ir užmegzti emocinius santykius, kol pajus seksualinį potraukį.
Pilkas seksualumas Tai dar viena tapatybė aseksualumo spektre. Pilkai aseksualūs žmonės seksualinį potraukį patiria retkarčiais, nedažnai arba tam tikromis aplinkybėmis, tačiau ne tokiu pat dažniu ar intensyvumu nei aloseksualūs žmonės (tie, kurie nėra aseksualūs).
Seksualinio potraukio patyrimas pilkiems aseksualiems žmonėms gali būti sklandus ir įvairus, jie gali patirti kartų, kai jaučia seksualinį potraukį, ir kartais, kai nejaučia. Šis potraukis gali būti retesnis arba stipresnis nei aloseksualių žmonių.