Čiaudulys ir sloga ne visada byloja apie beprasidedančią ligą. Atvirkščiai, taip pasireiškia apsauginės reakcijos į aštrius kvapus, dūmus, alergenus, mikrobus ir virusus. Todėl kai kurie gydytojai lengvos slogos pataria visiškai negydyti, teigdami, kad nosis pati gali ją įveikti.
Kad nosis visada galėtų sėkmingai susidoroti su infekcijomsi, reikia ją saugoti. Remontuojant arba tvarkant butą, reikia užsidėti respiratorių, apsaugantį nuo medžiagų, turinčių chloro.
Nosiai kenkia pernelyg sausas oras. Jos gleivinė perdžiūsta ne tik nuo vasaros karščio, bet ir nuo dirbtinai šildomo oro. Kad ji nesutrūkinėtų, reikia keletą kartų per dieną šnerves suvilgyti vandeniu. O į mažo vaiko nosytę geriau įlašinti druskos tirpalo, gauto stiklinėje vandens ištirpinus 1 arbatinį šaukštelį druskos.
Veikiant šaltam orui, nosies kraujagyslės susiaurėja, todėl jos gleivinė sudrėksta. Jeigu tai kartojasi nelabai dažnai, tai nosiai nekenkia. Priešingu atveju, gali prasidėti tikra sloga. Todėl šaltomis dienomis geriausia nosį pridengti šaliku.
Riebi ir porėta nosies oda linkusi į infekcijas. Joje dažnai susiformuoja inkštirai ir furunkulai. Todėl nosies negalima tepti riebiais kremais. Geriau ją patrinti kosmetiniu pieneliu arba losjonu. Spuogų geriau nespaudyti.
Kai varva nosis
Net nesloguojant nosyje susikaupia truputis gleivių. Geriausia jas pašalinti natūraliu būdu – šnypščiant. Vaiko nosytę reikia išvalyti vatos tamponėliu, suvilgytu šiltu virintu vandeniu.
Sloguojant skiriasi įvairios gleivės: iš pradžių – skaidrios, vėliau – žalsvos. Tokių išskyrų būna sergant haimoritu, jos neišnyksta ilgiau negu savaitę. Jeigu iš nosies bėgant skaidrioms gleivėms nejuntami kitokie peršalimo požymiai, veikiausiai jų atsiranda dėl alerginių reakcijų. Kraujingos gleivės skiriasi sergant gripu arba pažeidus nosies gleivinę.
Miegant gleivės nuteka į gerklę ir kvėpavimo takus. Todėl derėtų pakelti lovos galvūgalį. Iššnypšti nosį geriausia į vienkartinę nosinaitę. Vaikams, kurie dar nemoka nosies iššnypšti, gleivės išsiurbiamos gumine kriaušaite, kuri tuoj pat išplaunama ir išvirinama.
Pernelyg energingai šnypščiant nosį gali įplyšti kraujagyslės arba infekcijos sukėlėjai gali patekti į vidurinę ausį arba ančius. Jeigu nosyje yra sudžiūvusių gleivių, pirmiausia reikia gleivinę patepti vazelino aliejumi, o po to atsargiai jas pašalinti sausu tamponėliu, nesužalojant gleivinės.
Pirmojoje slogos stadijoje, kai nosis dar sausa, bet kamuoja čiaudulys, geriausia lašinti druskos tirpalą.
Padeda ir virusus naikinantys vaistai – interferonas arba česnakų sultys. Kai nosį užgula taip, kad beveik nebeįmanoma pro ją kvėpuoti, reikia lašinti specialius lašus, kurie mažina gleivinės paburkimą. O kai nosis pradeda gausiai varvėti, užtenka tik pašalinti gleives.
Kad neparaustų ir nepleiskanotų šnervių oda, reikia keletą kartų per dieną ją tepti apsauginiu kremu arba vazelinu.
Jeigu kūno temperatūra normali, galima nosį pašildyti. Bet tai daroma tik pirmoje ir paskutinėje slogos stadijoje, kai ji niežti arba varva.
Šildymui naudojama į maišelį suberta šilta druska arba sėlenos. Maišelis uždedamas taip, kad šildytų ne tik nosį, bet ir jos ančių sritį.
Naudingos ir inhaliacijos – karšti garai, kurie įkvepiami pro specialų antgalį, kad nenudegintų gleivinės.