Ieškoma būdų, kaip šios sunkios ligos išvengti, kuriami modernūs gydymo metodai ir prietaisai, leidžiantys vaikams gyventi visavertį gyvenimą.
Kaip tėvams laiku pastebėti pirmuosius vaiko diabeto simptomus, kad anksti pradėtas gydymas padėtų išvengti sunkių ilgalaikių komplikacijų?
Diabetas yra dviejų tipų – pirmojo ir antrojo.
Pirmojo tipo diabetas – tai autoimuninė liga: vaiko imuninė sistema, paprastai kovojanti su bakterijomis ir virusais, puola insuliną gaminančias kasos ląsteles ir jas sunaikina. Insulinas reikalingas gliukozei (arba cukrui) perdirbti į ląstelių energiją.Trūkstant šio hormono, gliukozė kaupiasi kraujyje ir pasišalina su šlapimu, nepasiekdama ląstelių, kurioms ji reikalinga kaip kuras.
Negydant šios ligos, vaiką gali ištikti sunkūs priepuoliai arba gyvybei pavojinga koma.
Ilgainiui liga komplikuojasi – iškyla apakimo, inkstų sutrikimo, širdies priepuolio, insulto, galūnių amputacijos pavojus.
Antrojo tipo diabetas yra švelnesnė ir labiau paplitusi metabolinė liga, kuriai būdinga nepakankama insulino gamyba kasoje arba sumažėjęs organizmo jautrumas šiam hormonui.
Liga susijusi su antsvoriu ir anksčiau ja dažniausiai sirgdavo tik suaugusieji, tačiau dabar ja suserga net 10 metų apkūnūs vaikai.
Dauguma diabetu susirgusių vaikų turi paveldimą polinkį sirgti šia liga.
Antrojo tipo diabeto gydymui insulino injekcijos netinka, nes insulinas kasoje gaminasi, tik organizmas tinkamai į jį nereaguoja. Simptomai panašūs į I tipo, tik vystosi lėčiau. Taip pat gali pasireikšti odos niežėjimas, rankų ir kojų dilgčiojimai, dantenų ir šlapimo trakto uždegimai.
Manoma, kad vaikų diabetui išsivystyti įtakos turi aplinkos ir genetiniai veiksniai.
Pavyzdžiui, jei kuris nors iš vaiko tėvų arba artimų giminaičių serga I tipo diabetu, tikimybė sirgti vaikui padidėja 10-20 kartų. Tačiau 85 procentai sergančiųjų genetinio polinkio sirgti šia liga neturi. Be to, jei giminėje kas nors serga II tipo diabetu, tai nepadidina vaiko rizikos susirgti I tipo diabetu.
Pirmuosius diabeto simptomus labai nesunku pastebėti.
Pagrindiniai simptomai yra du – nepasotinamas vaiko troškulys ir dažnas šlapinimasis.
Simptomai paprastai pasireiškia staiga, maždaug per savaitę.
Jei pastebėjote, kad be akivaizdžių priežasčių vaiko elgesys staiga pakito – jis pradėjo gerti daugiau skysčių ir dažniau šlapintis, vertėtų apsilankyti su juo pas gydytoją.
Ligai būdinga: vaikas jaučia didelį nuovargį, greitą svorio mažėjimą, nusilpusį regėjimą, nepaaiškinamą irzlumą.
Diabetui progresuojant, gali atsirasti pykinimo, greito pulso ir gilaus kvėpavimo priepuolių, kurie gali baigtis sąmonės netekimu. Liga gali prasidėti ir vaikystėje, ir paauglystėje. Pagal statistiką, dažniausiai suserga 12 metų vaikai, tačiau tai gali atsitikti ir žymiai anksčiau.
Skirtingai nuo kai kurių kitų vaikų ligų, I tipo diabetas diagnozuojamas gana lengvai: pakanka atlikti šlapimo tyrimą. Jei šlapime yra cukraus – tai rodo diabetą. Tačiau ankstyvoje ligos stadijoje cukraus šlapime gali dar nebūti, todėl įtariant diabetą vertėtų atlikti dar ir kraujo tyrimą.
Gydymo taktika
Šiuo metu I tipo diabetą galima kontroliuoti rūpestingai subalansuota dieta, mankšta ir insulinu. Tikslas – palaikyti cukraus kiekį kraujyje kuo artimesnį normaliam. Insulinas ir mankšta cukraus kiekį kraujyje mažina, suvalgytas maistas didina. Išmokti “žongliruoti” šiais trimis dalykais – nelengva užduotis vaikams ir jų tėvams, bet stengtis verta, nes tai padeda išvengti ilgalaikių pasekmių ir komplikacijų – apakimo, inkstų sutrikimo.
Sergant antrojo tipo diabetu svarbiausia yra mažinti svorį, jei jis per didelis, tinkamai maitintis ir mankštintis. Daugeliui vaikų šie gyvensenos pakeitimai padeda sėkmingai normalizuoti cukraus kiekį kraujyje. Jei to nepakanka, tenka gerti vaistus.
Kai kurie tyrimai rodo, kad tikimybė susirgti pirmojo tipo diabetu vaikams sumažėja, jei kūdikystėje motina juos maitina krūtimi.
Jei giminėje pastebėtas polinkis sirgti I tipo diabetu, rekomenduojama ilgiau maitinti kūdikį krūtimi, o karvės pieną pradėti duoti kiek įmanoma vėliau.
Manoma, kad I tipo diabetu vaikai serga rečiau, jei nėštumo metu jų motinos vartoja daugiau vitamino D arba žuvų taukų