Studijoje JAMA tinklas atidarytas atskleidžia, kaip mokyklos lankymas daro įtaką infekcinių ligų plitimui, naudodamas COVID-19 atvejo analizę.
Mokslininkai išanalizavo natūralų amžiaus ribą, kad būtų galima gauti vaikų darželius Kalifornijoje, kad palygintų COVID-19 rodiklius tarp vaikų, pakankamai senų, kad pradėtų lankyti mokyklą, ir tų, kurie dar nebuvo. Šis metodas, vadinamas regresijos tęstinumu, suteikia galimybę greitai suprasti mokyklų vaidmenį perduodant ligas ir įvertinti mokyklos viduje taikomų prevencijos priemonių veiksmingumą, nereikalaujant papildomo duomenų rinkimo ar mokyklų uždarymo.
Tyrimo išvados pabrėžia perdavimo mokykloje sudėtingumą ir mokyklose taikomų prevencijos priemonių veiksmingumą. Išvados gali būti taikomos kitoms infekcinėms ligoms, tokioms kaip naujos gripo padermės ar kvėpavimo takų virusai, todėl mokyklos ir visuomenės sveikatos pareigūnai gali priimti pagrįstus sprendimus būsimų protrūkių metu.
Jennifer Head, vyresnioji tyrimo autorė ir John G. Searle, Mičigano universiteto Visuomenės sveikatos mokyklos epidemiologijos docentas, aptaria platesnes tyrimo pasekmes visuomenės sveikatai ir būsimiems protrūkių atsakams.
Kuo šio tyrimo metodas tiriant COVID-19 mokyklose yra unikalus?
Šiame tyrime naudojome metodą, vadinamą regresijos nepertraukiamumu, kad ištirtume ryšį tarp vaikų lankymosi mokykloje ir COVID-19 rodiklių. Taikant šį metodą tiriama, ar vaikai, gimę prieš pat darželio amžiaus ribą, turi skirtingus COVID-19 rodiklius, palyginti su tų, kurie gimė tik po to.
Manoma, kad vaikai, gimę abipus šio amžiaus slenksčio, yra panašūs daugeliu atžvilgių, todėl COVID-19 rodiklių skirtumus bent iš dalies galima priskirti mokyklos lankymui. Nors ankstesniuose tyrimuose mokyklos lankymo amžiaus slenkstis buvo naudojamas kitiems rezultatams, pvz., nusikalstamumui ar suaugusiųjų pajamoms, tirti, mūsų žiniomis, tai yra pirmasis, kuris jį panaudojo, kad suprastų mokymosi poveikį infekcinei ligai.
Pagrindinis šio metodo pranašumas yra tai, kad jis leidžia ištirti mokyklos lankymo poveikį ligų plitimui, nereikalaujant mokyklos uždarymo. Šis metodas leidžia įvertinti ir palyginti poveikį įvairiuose mokyklų rajonuose ar apskrityse, leidžiant nustatyti rajono ar apskrities lygio ypatybes (pvz., skiepijimo rodiklius), kurios yra susijusios su silpnesniu mokyklinio ugdymo ir ligų perdavimo ryšiu.
Taikant metodą taip pat naudojami įprasti visuomenės sveikatos duomenys, pvz., gimimo datos ir COVID-19 atvejų ataskaitos, todėl tai yra praktiškas būdas analizuoti su mokykla susijusių ligų plitimą, net kai laikas ir ištekliai yra riboti.
Ką atskleidžia šis tyrimas?
Atsižvelgę į amžių ir tai, kad vaikai, lankantys mokyklą, buvo tikrinami dažniau nei tie, kurie nelankė, nustatėme, kad COVID-19 rodikliai buvo didesni tarp vaikų, tinkamų eiti į darželį, palyginti su tais, kurie nelankė mokyklos semestrų.
Svarbu tai, kad šis skirtumas mažėjo kiekvieną semestrą, o į mokyklą tinkamų vaikų perdavimas buvo mažesnis, palyginti su vaikais, kurie nebuvo tinkami per vasaros pertraukas po asmeninių semestrų.
Tiksliau, 2021 m. rudens semestrą COVID-19 rodikliai buvo 52 % didesni mokyklinio amžiaus vaikams nei netinkami vaikai, 2022 m. pavasario semestrą – 26 %, o 2022 m. rudens semestrą – 19 %. Kai mokyklos buvo uždarytos asmeniniam mokymui, COVID-19 rodikliai tarp dviejų grupių nesiskyrė, o tai patvirtina mintį, kad šie skirtumai yra susiję su mokyklos lankomumu, o ne su kitais veiksniais.
Taip pat neradome jokio ryšio tarp asmeninio mokymosi mokykloje ir hospitalizavimo dėl COVID-19. Tai sutampa su kitais tyrimais, rodančiais, kad mokyklos lankymas turi mažai įtakos hospitalizavimui dėl COVID-19, greičiausiai dėl to, kad sunkūs atvejai mažiems vaikams yra santykinai reti.
Kaip šio tyrimo išvados galėtų padėti mokyklų požiūriui į būsimus infekcinių ligų protrūkius?
Visur, kur žmonės susirenka, yra didesnė infekcinių ligų plitimo rizika, ir mokyklos nėra išimtis. Savo tyrime pastebėjome didesnį COVID-19 užsikrėtimą tarp tinkamų mokytis vaikams, palyginti su vaikais, kurie negali lankyti mokyklos.
Be to, labai svarbu šią riziką palyginti su reikšmingais mokyklų uždarymo trūkumais, tokiais kaip mokymosi praradimas, psichikos sveikatos problemos ir didėjantys švietimo ir darbo vietos skirtumai.
Šiame tyrime palyginę ryšį tarp tinkamumo mokyklai ir COVID-19 su kitomis aplinkybėmis, pvz., socialiniais susibūrimais už mokyklos ribų, nustatėme, kad mokyklose rizika nebuvo didesnė. Atsižvelgdami į mūsų asociacijos tvirtumą, manome, kad mūsų išvados patvirtina, kad mokyklose uždarant mokyklas reikia kuo labiau taikyti įspėjamąsias priemones.
Nors vaikai rečiau nei suaugusieji patirs sunkius COVID-19 simptomus, kitos ligos, pavyzdžiui, gripas, gali turėti rimtesnį poveikį vaikams.
Metodas, kurį naudojome šiame tyrime, suteikia greitą ir veiksmingą būdą įvertinti, kaip asmeninis mokymas įtakoja įvairių patogenų plitimą, ypač atsirandantiems patogenams arba naujoms žinomų patogenų padermėms. Šis metodas taip pat gali būti naudingas tiriant, kiek vaikų skiepijimai sumažina asociacijas su mokyklinėmis ligomis, o tai ypač svarbu didėjant skiepų dvejonėms.
Kokį vaidmenį jūsų pastebėtuose pokyčiuose laikui bėgant turėjo vakcinacija ir natūralus imunitetas?
Skiepai nuo COVID-19 5–11 metų vaikams tapo prieinami 2021 m. rudens semestro pabaigoje, o tai reiškia, kad vaikai, esantys abipus tinkamumo darželiui amžiaus slenksčio, vakcinos sukeltą apsaugą gali įgyti iki 2022 m. pavasario semestro pradžios.
Laikui bėgant pastebėjome, kad ryšys tarp tinkamumo mokyklai ir COVID-19 rodiklių nuolat mažėjo, greičiausiai dėl augančio vaikų imuniteto ir nuo vakcinacijos, ir nuo natūralios infekcijos.
Vienas iš įrodymų, patvirtinančių šią teoriją, yra mūsų išvada, kad per 2022 m. vasaros atostogas COVID-19 rodikliai buvo mažesni tarp mokyklos reikalavimus atitinkančių vaikų nei netinkamų vaikų. Vienas iš paaiškinimų yra tas, kad į mokyklą tinkami vaikai susikūrė aukštesnį natūralaus imuniteto lygį per 2022 m. 2021–2022 mokslo metais, kurie padėjo juos apsaugoti vasarą.
Antra, nustatėme, kad apskrityse, kuriose vaikų ir suaugusiųjų skiepijimo lygis didesnis, ryšys tarp tinkamumo mokyklai ir COVID-19 rodiklių buvo silpnesnis. Nors ši tendencija nebuvo statistiškai reikšminga, ji buvo nuosekli per visus tris asmeninius semestrus.
Trečia, lygindami apskritis nustatėme, kad didesnėse apskrityse, kuriose yra didžiausi Kalifornijos mokyklų rajonai, pvz., Los Andželas ir San Franciskas, buvo silpnesni ryšiai tarp tinkamumo mokyklai ir COVID-19 rodiklių.
Šiose apskrityse buvo didesnis užkrėtimas prieš prasidedant asmeniniam mokymuisi, o tai galėjo padidinti natūralų vaikų imunitetą. Jie taip pat turėjo didesnį skiepijimo rodiklį ir laikėsi griežtesnių kaukių mandatų, o tai greičiausiai prisidėjo prie šios tendencijos.
Ką dar šis tyrimas pasakoja apie ligų plitimą mokyklose?
Ryšys tarp tinkamumo mokyklai ir COVID-19 rodiklių greičiausiai atspindi ne tik tai, kas vyksta klasėje. Kiti veiksniai, susiję su mokymusi, pavyzdžiui, važiavimas autobusu, dalyvavimas sporto ar popamokinėse programose arba tėvų grįžimas į darbą, taip pat gali turėti įtakos.
Tai svarbu, nes ankstesni tyrimai rodo, kad vaikų socialinė sąveika už klasės ribų gali sukelti didesnį perdavimo greitį nei sąveika klasėje.
Pateikė Mičigano universiteto visuomenės sveikatos mokykla