Beveik 3 milijonai žmonių visame pasaulyje serga išsėtine skleroze (IS) – autoimunine liga, kurią sukelia imuninė sistema klaidingai atakuojant smegenis ir centrinę nervų sistemą.
Nors bėgant metams IS gydymas pagerėjo, gydymo vis dar nėra. Taip yra daugiausia dėl to, kad mokslininkai vis dar visiškai nesupranta, kas imuninėje sistemoje negerai sukelia MS. Tačiau naujausi mūsų tyrimai atskleidė naujų įžvalgų apie tai, kaip tam tikros imuninės ląstelės elgiasi žmonėms, sergantiems IS. Šis atradimas priartina mus prie supratimo, kodėl kai kurie žmonės suserga IS, ir tai taip pat gali būti esminis žingsnis kuriant geresnius gydymo būdus ir netgi gydymą.
Nors IS priežastys nėra visiškai suprantamos, žinome, kad genetika, gyvenimo būdas ir aplinkos veiksniai gali turėti įtakos IS rizikai. Tačiau didžiausias rizikos veiksnys susirgti IS yra įprastas virusas, vadinamas Epstein-Barr virusu (EBV).
EBV paprastai užkrečia žmones vaikystėje, nesukeldamas jokių simptomų, todėl dauguma ankstyvų infekcijų lieka nepastebėti. Tačiau jei infekcija atsiranda paauglystėje, ji gali sukelti liaukų karštligę (infekcinę mononukleozę), kuri, nors ir trumpalaikė silpnybė, paprastai neturi ilgalaikio poveikio.
Daugumą virusinių infekcijų greitai pašalina organizmo imuninė sistema, tačiau EBV yra protingesnis už daugelį virusų. Nors imuninė sistema kontroliuoja infekciją, ji negali visiškai išnaikinti viruso, nes jis slepiasi tam tikros rūšies imuninėje ląstelėje, vadinamoje B ląstele (kuri paprastai gamina antikūnus, kurie jungiasi prie įsiveržusių virusų ar bakterijų ir sunaikina juos). Kai užsikrečiate EBV, nešiojate jį visą gyvenimą, nors daugumai žmonių tai nesukelia jokių problemų.
Suaugus maždaug 95 % žmonių yra užsikrėtę EBV, tačiau IS sergančių žmonių beveik 100 % yra užsikrėtę. Dideli epidemiologiniai tyrimai parodė, kad EBV infekcija padidina riziką susirgti IS daugiau nei 30 kartų. Žmonėms, kurie sirgo liaukų karščiavimu, rizika yra dar didesnė. Tyrimai taip pat parodė, kad žmonėms, sergantiems IS, EBV infekcija pasireiškia prieš pačias ankstyviausias ligos stadijas.
Daugelis mokslininkų dabar mano, kad užsikrėtimas EBV yra daugiau nei IS rizikos veiksnys – tai būtina.
Tačiau kaip EBV sukelia IS ir kodėl dažnas virusas sukelia IS tik keliems žmonėms? Šiuo metu tiriamos kelios teorijos.
Viena teorija teigia, kad kai kurių žmonių imuninės ląstelės, kurias aktyvuoja EBV, klaidingai atakuoja smegenų ir centrinės nervų sistemos dalis. Šis procesas, vadinamas molekuline mimika, taip pat vyksta sergant kitomis autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip Guillain-Barré sindromas. Tai gali paaiškinti, kodėl įrodyta, kad vaistai, neleidžiantys imuninėms ląstelėms patekti į smegenis, žymiai pagerina MS simptomus.
EBV molekulinės mimikos tyrimai MS daugiausia buvo skirti viruso baltymui EBNA1. Be EBNA1, EBV negali gyventi B ląstelėse, o IS sergantiems pacientams yra didesnis antikūnų prieš EBNA1 kiekis.
Tačiau EBV per savo gyvavimo ciklą gamina daugiau nei 80 skirtingų baltymų. Naujausiame darbe ištyrėme imuninį atsaką į šiuos kitus viruso baltymus žmonėms, sergantiems IS.
Pakeistas imunitetas
Mes palyginome 31 žmogaus, sergančio IS, 33 sveikų žmonių ir 11 žmonių, neseniai pasveikusių nuo liaukų karštinės, imuninį atsaką. Norėjome išsiaiškinti, ar kiekviena grupė skirtingai reagavo į EBV infekcijas.
Mes nustatėme, kad antikūnai, nukreipti į EBNA1 ir kitą viruso baltymą, vadinamą VCA, buvo didesni žmonėms, sergantiems IS, palyginti su kitomis grupėmis. Žmonės, sergantys IS, taip pat dažniau turėjo antikūnų, nukreiptų prieš kelis kitus viruso baltymus. Tai rodo, kad EBV antikūnai sergant IS yra labiau pakitę, nei manyta anksčiau, tačiau nėra aišku, ar šie antikūnai kovoja su infekcija, ar jie turi įtakos IS ligai.
Antikūnai nėra visa istorija. Ankstesni tyrimai parodė, kad kitos rūšies imuninės ląstelės, vadinamos T ląstelėmis, taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį, nes MS smegenų pažeidimuose jų randama daug. Taigi mes norėjome suprasti, ar T ląstelės, kovojančios su EBV, skiriasi žmonėms, sergantiems IS.
Analizuodami kraujo mėginius nustatėme, kad nors EBV T ląstelių skaičius buvo panašus tarp IS ir sveikų žmonių, šios ląstelės elgėsi skirtingai IS sergantiems žmonėms. Žmonių, sergančių IS, T ląstelės gamina šiek tiek didesnį kiekį uždegiminės medžiagos, vadinamos interleukinu-2. Kūnas paprastai gamina šią medžiagą reaguodamas į sužalojimą ar infekciją, tačiau per didelis interleukino-2 kiekis gali sukelti lėtinę ligą.
Mes taip pat pažvelgėme į molekulinę mimikriją, klausdami, ar EBV T ląstelės klaidingai nukreipia smegenų baltymus, o ne kovoja su virusu.
Keista, kad tiek žmonėms, sergantiems IS, tiek sveikiems žmonėms, jų EBV T ląstelės reagavo į kelis smegenyse esančius baltymus. Pažymėtina, kad dauguma žmonių turėjo EBV T ląsteles, nukreiptas į baltymą, vadinamą mielino oligodendrocitų glikoproteinu arba Mog, kuris supa nervus.
Išsamiau pažvelgę į vieną asmenį, sergantį IS, radome atskirų T ląstelių, kurios tiesiogiai atpažino ir EBNA1, ir Mog. Tai reiškia, kad kai kurios EBV T ląstelės gali ne tik kovoti su infekcija, bet ir nukreipti į nervų ląsteles smegenyse.
Šis plačiai paplitęs klaidingas EBV T ląstelių ir smegenų nukreipimas tam tikra prasme rodo, kaip infekcija šiuo įprastu virusu gali sukelti MS. Tačiau jo buvimas sveikiems žmonėms šiek tiek glumina. Vienas iš galimų paaiškinimų galėtų būti tas, kad EBV T ląstelės gali geriau pereiti kraujo ir smegenų barjerą (glaudžiai susietą ląstelių, apsaugančių smegenis), žmonėms, sergantiems IS. Šią idėją norime ištirti būsimuose tyrimuose.
Nors dar daug ko nežinome apie šias klaidingai nukreiptas EBV T ląsteles smegenyse, mūsų naujausi išvados suteikia naujų įrodymų tyrėjams ir, tikimės, padės sukurti naujus tikslinius IS gydymo būdus.