Tačiau retas susimąsto, jog žemas kraujospūdis žmogui sukelia daugybę nemalonių simptomų ir negalavimų.
Hipotenzija
Kaip teigia mokslininkai, hipotenzija – tai tokia organizmo būklė, kai sistolinis (viršutinis) kraujo spaudimas neviršija 100 milimetrų gyvsidabrio stulpelio, o diastolinis (žemutinis) – 60 milimetrų. Dėl to labai sumažėja venų veiklumas, sulėtėja kraujo apytaka, todėl labai sumažėja bendrasis organizmo tonusas. Žmogus jaučiasi mieguistas ir vangus, tarsi jį pasiektų tik dalis pasaulio garsų ir spalvų.
Sergančiuosius arterine hipotenzija galima sąlyginai suskirstyti į dvi grupes. Prie pirmosios grupės priskirtini žmonės, kuriems sumažėjusį kraujo spaudimą sukelia kokia nors kita negalia. Tokiu atveju reikia gydyti ne pačią hipotenziją, o jos tiesioginę priežastį (paprastai tai gali būti kraujotakos sutrikimai, širdies nepakankamumas, įvairios lėtinės ir ūmios infekcinės ligos, hormoninio pobūdžio sutrikimai ir dar gausybė kitų priežasčių). Antrajai sergančiųjų hipotenzija grupei priklauso visi kiti ligoniai. Tai žmonės, kuriems mažas kraujo spaudimas yra tarsi norma: žmogus tiesiog gimsta turėdamas mažą kraujo spaudimą.
Pagal savo kilmę hipotenzija gali būti laikina, susijusi su profesine žmogaus veikla arba sukelta su amžiumi organizmo patiriamų pokyčių. Laikinąja hipotenzija paprastai skundžiasi žmonės, kurie yra labai jautrūs elektromagnetiniam spinduliavimui, triukšmui bei vibracijoms; beje, šio pobūdžio hipotenziją gali sukelti ir kai kurios cheminės medžiagos. Profesine hipotenzija serga praktiškai visi sportininkai – taip jų organizmas reaguoja į nuolatines fizines perkrovas.
Ką daryti ištikus hipotenzinei krizei?
Širdies bei kraujagyslių ligomis sergantys žmonės tokiais atvejais dažniausiai puola ieškoti šoninėje kišenėlėje kokių nors piliulių “nuo širdies”. Būtent šiuo atžvilgiu reikia būti labai atsargiems, nes pavyzdžiui, nitroglicerinas, kraujo spaudimą gali dar labiau sumažinti.
Žmogui netikėtai nualpus, reikia jį paguldyti. Esant horizontalioje padėtyje, smegenys geriau aprūpinamos krauju, ir žmogus greičiau atsipeikėja. Todėl žmogui nualpus jam po galva nereikia nieko dėti. Jeigu nėra galimybės paguldyti, reikia nukentėjusį žmogų kur nors pasodinti taip, kad jo galva būtų nusvirusi žemyn. Netekus sąmonės, labai veiksmingai padeda eterinių aliejų garai – jie puikiai stimuliuoja galvos smegenų veiklą ir padeda normaliai funkcionuoti širdžiai. Tinkamiausias eterinių aliejų derinys – rozmarino bei kamparo ir mėtų aliejų mišinys.
Per mažas kraujospūdis – ne liga?
Dauguma gydytojų linkę manyti, jog hipotenzija yra ne liga, o greičiau nuolatinė organizmo būklė. Tačiau žmonės, turintys sumažėjusį kraujospūdį, dažnai skundžiasi galvos skausmu ir svaiguliu. Neretai juos kankina ir kiti nemalonūs simptomai, pavyzdžiui, nemiga, sąnarių skausmas, širdies veiklos sutrikimai. Be to, jie yra labai priklausomi nuo metų laikų bei orų pokyčių; daugumos jų organizmas neigiamai reaguoja ir į atmosferos slėgio, temperatūros, oro drėgnumo pokyčius. Hipotonikai geriau jaučiasi šaltomis dienomis. Paros metas taip pat turi įtakos. Šie žmonės dažniausiai atsikelia vangūs, nepailsėję ir visiškai “prabunda” tik praėjus keletui valandų. Dienos viduryje jų gyvybinis tonusas stipriai sumažėja, ir padidėja jau tik vakarop.
Dauguma specialistų teigia, jog kovoti su hipotenzija paprasčiausiai nėra prasmės. Vienintelė priemonė, kurios šiuo atveju galima (ir reikia) imtis, tai mėginti padidinti savo organizmo gyvybinį tonusą. Kas jums efektyviausiai padeda tai padaryti – tai ir yra patys geriausi vaistai. Pavyzdžiui, jeigu geriau jaučiatės pavalgę, pamėginkite iš pradžių bent keletą dienų valgyti po mažiau, bet dažniau. Labai naudinga pakankamai stipri žalioji arbata. Jeigu gydytojas neprieštarauja, galite vartoti ženšenio arba eleuterokoko antpilus.
Labai svarbu įprasti nuolat matuoti kraujo spaudimą. Dauguma atvejų tai padeda išvengti rimtų sveikatos sutrikimų. Be to, gali padėti sužinoti, kas konkrečiai jums geriausiai padeda, pavyzdžiui, kontrastinis dušas, ženšenio antpilas ar pasivaikščiojimas parko alėja.