Yra ir tokių, kurios linkusios gyvenimo draugą rinktis pagal profesiją. Pavyzdžiui, ne vienai maga ištekėti už mediko. Maga, bet baugu, nes sklando gandai, kad visi gydytojai ciniški ir neištikimi. O gal ne visi? Gal tai priklauso nuo gydytojo specialybės? Ką daryti, jei pasipirštų ginekologas ar psichiatras: tekėti ar netekėti? Galbūt čia pateikti įvairių specialybių gydytojų charakterio apibūdinimai padės apsispręsti.
Taip jau yra, kad dauguma vyrų gydytojų susituokia su savo kolegėmis gydytojomis. Beje, daugelis dar studijuodami sukuria „medikų šeimą”, nespėję nė artimiau susipažinti su kitokių profesijų atstovėmis. Nepaisant to, visuomet yra pakankamai viengungių medikų, kuriuos panorėjus galima bandyti prisivilioti. Jie nėra nei didesni „mergišiai” už kitus vyrus, nei tokie ciniški, kaip apie juos šnekama. Paprasčiausiai tokie gali atrodyti dėl savo profesijos ypatumų: dėmesingumo, gebėjimo išklausyti, filosofiškos mąstysenos, ryžtingumo ir t.t. Ir vadinamieji tarnybiniai romanai tarp medikų ne dažnesni kaip tarp kitų profesijų atstovų. Tačiau dėl darbo specifikos (darbas naktimis, gražios pacientės, medicinos seserys, asistentės ir t.t.) apie juos sklando daugiau prasimanymų. Ketinant tekėti už mediko, reikėtų įprasti jais pernelyg nepasikliauti.
Skirtingų specialybių medikai turi tam tikrų charakterio bruožų, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį ruošiantis bendram gyvenimui.
Pavyzdžiui, chirurgas dažniausiai būna rimtas, santūrus, nekalbus, gebantis greitai apsispręsti sudėtingose situacijose. Bet jo erudicija ir temperamentas gali būti įvairūs. Jis gali būti išties neblogas meilužis, tačiau nepratęs reikšti savo jausmų, todėl romantiškai žmonai gali atrodyti „šaltokas”. Kaip šeimos galva, chirurgas gali būti pernelyg griežtas.
Neurochirurgas savo darbe patiria dar sunkesnį fizinį ir psichinį krūvį už chirurgą, todėl gyvenimas su juo gali būti nepavydėtinas. Šis vyras pasišventęs darbui, todėl visus keturis namų kampus tenka laikyti žmonai. Vaikus taip pat daugiausiai auklėja mama, nes tėtis paprasčiausiai neturi laiko.
Visai kitoks gali būti chirurgas, užsiimantis plastine chirurgija. Jis taip pat labai atidus ir kruopštus, bet švelnesnio būdo, nes kasdien užsiima savo pacientų (beje, dažniausiai pacienčių) kūnų gražinimu. Dailina juos, nelyginant skulptorius atsidavęs savo kūrybai. Jis, kaip ir kiekvienas vyras, gali būti geresnis ar blogesnis, ištikimas ir nelabai, bet tikriausiai būtų neabejingas savo žmonos grožiui ir linkęs jį puoselėti. Tad už jo ištekėjus, ko gero, nebereikėtų sukti galvos dėl savo jaunatviškos išvaizdos.
Patys adekvačiausi iš visų chirurgų yra traumatologai ir ortopedai. Paprastai tokie vyrai būna žvalūs, ištvermingi, optimistiški, ryžtingi, gebantys greitai apsispręsti. Nestokodamas gyvybingumo toks vyras, ko gero, juo „užkrėstų” ir savo gyvenimo draugę. Tačiau, kaip ir dauguma chirurgų, jis gali būti labai užsispyręs ir nepaisyti jos nuomonės. Nebent ši taip pat būtų labai ryžtinga, užsispyrusi ir mokėtų mikliai jam pateikti labai įtikinamų argumentų.
Terapeutais vyrai tampa palyginti retai. Paprastai terapeutas būna išlepintas moterų dėmesio, nes dirba moteriškame kolektyve ir gydo daugiausiai moteriškos lyties atstoves. Jei šis vyras labai atsidavęs savo profesijai – jis eruditas, pasižymintis ypatinga intuicija, kuri labai praverčia nelengvame mediko darbe. Bendraudamas su moterimi paprastai neleidžia jai manipuliuoti, ir pats nesistengia to daryti jos atžvilgiu. Jis gali būti labai malonus, bet nuolaidumo iš jo nelabai verta tikėtis.
Pediatrai ir ginekologai nuo kitų specialistų skiriasi šiek tiek meilikaujančia balso intonacija ir švelniomis bendravimo manieromis. To jie išmoksta kasdien darbe bandydami užmegzti konstruktyvų dialogą su vaikais ir jų tėveliais, pacientėmis moterimis. Šie specialistai paprastai ilgai nebūna viengungiai – jie „išgraibstomi” dar karjeros pradžioje. Žmonai gali būti sunkoka susitaikyti su savojo vyro polinkiu meilikauti moterims ir moterų perdėtu žavėjimusi juo. Kad nereikėtų visą gyvenimą krimstis, jai derėtų pasistengti dar prieš ištekant įsisąmoninti, kad tai tėra tik jo charakterio „profesiniai ypatumai”.
Gyventi su psichiatru gali būti ir lengva, ir sunku. Jis lengvai ir greitai „perpranta” žmones ir jų charakterius, įvertina jų privalumus ir trūkumus. Šią specialybę paprastai renkasi žmonės, turintys tam tikrų charakterio ypatumų, todėl santykiai su jais gali būti sudėtingi, painūs, bet įdomūs ir naudingi semiantis gyvenimiškos patirties. Tačiau šis vyras gali būti linkęs manipuliuoti savo žmona, o šiai vargu ar tai patiktų.
Anesteziologas-reanimatologas kasdien teikia pagalbą sunkiems, su mirtimi kovojantiems ligoniams, stebi kritines situacijas, todėl gali atrodyti pernelyg santūrus ir net šiurkštokas. Bet dėl tos pačios priežasties jis gali pasaulį ir įvykius vertinti filosofiškiau nei kiti medikai. Be to, skirtingai nei kai kurių kitų specialybių kolegoms, jam visiškai nebūdingas cinizmas.
Patologoanatomas arba teismo medicinos ekspertas gali būti niūroko būdo ir šiek tiek flegmatiškas. Tačiau bendraudamas su moterimi jis gali būti labai entuziastingas ir įdomus.