Nuomonės straipsnyje, paskelbtame rugsėjo 18 d Molekulinės medicinos tendencijosGydytojai mokslininkai teigia, kad dauguma placentų po gimimo išmesta, todėl placentos patologija kliniškai nepakankamai išnaudojama, turėtų būti įprasta akušerinės ir naujagimių priežiūros dalis, taip pat nusipelno daugiau tyrimų dėmesio.
„Placentos neturėtų būti laikomos audinių atliekomis“, – sako vyresnioji autorė Mana Parast, MD, Ph.D., Kalifornijos universiteto San Diego medicinos mokyklos patologijos profesorė. „Jie gali mus daug ko išmokyti ne tik apie tai, kas nutiko nėštumo metu, bet ir informuoti apie vėlesnius nėštumus, kad būtų užtikrinta nėščiosios ir kūdikio sveikata.
Placenta yra labai svarbi maistinių medžiagų ir atliekų mainams tarp besivystančio palikuonio ir nėščiosios. Jei placenta suserga, ji gali paveikti tėvą ir palikuonis tiek nėštumo metu, tiek vėlesniame gyvenime.
Sunkiausia placentos patologija gali sukelti negyvagimius, ir tai yra medicininis scenarijus, kai placenta dažniausiai tiriama kliniškai. Tačiau įvairių tipų placentos patologija taip pat yra susijusi su mažu gimimo dydžiu ir neurologinėmis problemomis kūdikiams bei su hipertenzija (preeklampsija) ir kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis tėvams.
„Placentos patologija gali potencialiai nustatyti ne tik neigiamų pasekmių kūdikiui priežastį, bet ir suprasti, kodėl kažkas atsitiko mamai ir ką tai reiškia jų sveikatai ateityje“, – sako Perinatalinis patologas ir klinikos direktorius Parastas. Perinatalinės patologijos tarnyba UC San Diego Health.
„Pavyzdžiui, mes sužinome, kad tam tikras placentos pažeidimas, vadinamas decidualine arteriopatija, gali būti būsimų moterų širdies ir kraujagyslių ligų žymeklis, o kiti pažeidimai gali pasakyti, ar preeklampsija ar negyvas gimimas gali pasikartoti vėlesnio nėštumo metu.
Neišnešiotų kūdikių placentų tyrimas taip pat gali padėti nedelsiant aptikti grybelines infekcijas, kurioms nustatyti prireiktų kelių dienų.
„Neišnešioti kūdikiai, patekę į naujagimių intensyviosios terapijos skyrių, paprastai gauna antimikrobinių antibiotikų, kad išvengtų bakterinių infekcijų, kurios galėjo įsitvirtinti, nes neišnešioti kūdikiai neturi labai geros imuninės sistemos, tačiau jiems neskiriami priešgrybeliniai vaistai“, – sako Parastas.
„Grybelinių infekcijų auginimas kraujyje užtrunka kelias dienas, bet jei greitai ištirsime neišnešiotų kūdikių placentą dėl grybelinės infekcijos požymių, galime nedelsdami įspėti NICU komandą, kad ji pridėtų priešgrybelinį vaistą.
Nepaisant daugybės informacijos, kurią jie teikia, placentos kliniškai nepakankamai išnaudojamos. Norėdami tai ištaisyti, mokslininkai siūlo, kad gydytojai pradėtų įtraukti placentos patologiją į sudėtingų nėštumų priežiūrą.
„Jungtinėse Valstijose yra ligoninių, kuriose visas placentas net ir dėl nekomplikuoto nėštumo tiria patologai, kartais tas įvertinimas priverčia atlikti papildomą tyrimą, tačiau tam tikrai reikia daug daugiau resursų“, – sako Parastas.
Nors kai kurių placentos patologijos modelių pasekmės yra žinomos, kiti lieka neaiškūs, ir labai mažai žinoma, kodėl atsiranda šių placentos problemų. Dėl šių priežasčių mokslininkai teigia, kad placentos tyrimai nusipelno daugiau mokslinių tyrimų finansavimo ir turi būti įtraukti į būsimus klinikinius tyrimus.
„Placentos įvertinimų įtraukimas į vykstančius klinikinius tyrimus suteiks dar daugiau informacijos apie tai, kaip skirtingi placentos pažeidimai yra susiję su dabartine ir būsima pacientų sveikata ir pagrindine šių pažeidimų patofiziologija”, – sako Parast.
„Jei placentos patologija nebus įtraukta į šiuos tyrimus, tai panašu į tai, kad vėžio tyrimas būtų atliktas be patologijos – jie tiesiog vairuotų akli.”