Išsivysčius insultui, žūva tam tikra smegenų dalis. Jeigu smegenys pažeidžiamos nestipriai, po keleto dienų arba savaičių šią žalą organizmas sugeba kompensuoti. Bet kai liga pažeidžia didelę smegenų dalį, sutrinka žmogaus judesiai (paralyžius, koordinacijos, eisenos sutrikimai) ir kalba.
Deja, visų rūšių insultai linkę kartotis, pažeisdami vis naujas smegenų sritis. Todėl jeigu jums arba jūsų artimiesiems buvo diagnozuotas “tik menkas” mikroinsultas, nemanykite, kad jį galima ignoruoti.
Pakartotinai besivystančiam insultui lengviau užkirsti kelią negu pirmajam, kuris būna “kaip perkūnas iš giedro dangaus”. Svarbiausia nesutrikti ir kuo greičiau nukentėjusįjį nugabenti į ligoninę. Tai padeda ne tik išgelbėti žmogaus gyvybę, bet ir apsaugo jį nuo sunkių komplikacijų.
Norint, kad žmogus visiškai pasveiktų ir ateityje išvengtų ligos pasikartojimo, būtina kruopščiai ištirti organizmą.
Jau pirmosiomis ligos dienomis padaroma galvos smegenų kompiuterinė tomografija. Jeigu to padaryti neįmanoma, ištiriamas nugaros smegenų skystis. Jeigu šiame skystyje yra kraujo, diagnozuojamas hemoraginis insultas. Labai dažnai kraujo išsiliejimo (beje, ir išeminio insulto) priežastis būna padidėjęs arterinis spaudimas arba galvos kraujagyslės aneurizmos plyšimas.
Surasti ir sunaikinti
Visų rūšių aneurizmos yra “maišelio” pavidalo išsikišimas, atsiradęs kraujagyslių sienelėse. Toje vietoje sienelė išsitempia, suplonėja ir plyšta. Niekas negali pasakyti, kiek tokių maišelių bus ir kada jie plyš. Todėl išleisdami ligonį namo, medikai rekomenduoja atlikti galvos smegenų kraujagyslių angiografinį tyrimą. Norint išvengti pakartotinio hemoraginio insulto, reikia pašalinti aneurizmas.
Chirurginis gydymas būtinas ir išsivysčius išeminiam insultui, jeigu, pavyzdžiui, aterosklerotinė plokštelė susiaurina daugiau negu 70 proc. kraujagyslės spindžio, jeigu perlinksta kraujagyslė… Šios operacijos daromos tik kruopščiai ištyrus ultragarsu ir padarius angiografinį tyrimą.
Tačiau dažniausiai ligos pasikartojimo galima išvengti įvertinant savo galimybes ir atkakliai bei nuosekliai laikantis gydytojo nurodymų.
Pažabokite arterinį spaudimą
Kartais ligonis stebisi: “Regis, spaudimas niekada nepakyla – tai kodėl išsivystė insultas?..” Tai klaidinga nuomonė. Pirminis arba antrinis insultas gali išsivystyti ne tik sergant ryškia arterine hipertenzija, kai sistolinis spaudimas aukštesnis negu 180 mm gyv.st., o diastolinis aukštesnis negu 150 mm gyv.st., bet ir esant vadinamajai švelniajai hipertonijos formai, kai sistolinis spaudimas būna nuo 140 iki 180 mm gyv.st., o diastolinis – nuo 90 iki 105 mm gyv.st.
Yra daugybė efektyvių vaistų, padedančių pažaboti arterinį spaudimą, yra pakankamai prietaisų, padedančių kontroliuoti jo svyravimus. Kiekvienas insultą patyręs žmogus privalo namuose turėti tonometrą.
Daugumai arterinį spaudimą mažinančių vaistų būdingas vienas privalumas – jie greitai įsisavinami, greitai patenka į kraują ir greitai išplečia kraujagysles. Bet… taip pat greitai jie pasišalina iš organizmo. Todėl šiuos vaistus tenka vartoti keletą kartų per dieną. O tai ne itin patogu, ypač pagyvenusiems žmonėms, kurie linkę viską pamiršti. Tačiau pastaruoju metu atsiranda vis naujų vaistų, kuriuos užtenka vartoti tik kartą per dieną, paprastai prieš valgį. Tereikia pasitarti su gydytoju, ir jis rekomenduos, kurie iš jų tinka būtent jums.
Paprastai gydytojas atsižvelgia į ligonio individualias ypatybes, jo persirgtas ir lėtines ligas. Pirmąsias 2 savaites vartodami vaistus, rytais ir vakarais matuokite arterinį spaudimą. Kruopščiai užrašykite dienyne visus tonometro parodymus, kurie padės gydytojui įvertinti preparato efektyvumą ir jei reikės, pakoreguoti gydymo schemą arba išrinkti kitokius vaistus.
Kai arterinis spaudimas stabilizuojasi, galima jį matuoti tik 2-3 kartus per savaitę. Be to, būtina spaudimą matuoti pablogėjus savijautai – skaudant galvai, pykinant, jaučiant silpnumą ar širdies skausmus.
Atminkite: jeigu jus ilgai vargino padidėjęs arterinis spaudimas, nedžiūgaukite staiga jam sumažėjus – tai nerimą keliantis faktorius, apie kurį būtina kuo greičiau pasakyti gydytojui.
Keiskite skonį
Gydant aukštą arterinį spaudimą, nemenką vaidmenį vaidina dieta. Ribokite druskos (dabar per dieną jums leistina tik 5-6 g druskos) ir gyvulinių riebalų kiekį. Visiškai atsisakykite silkės, sūdytų agurkų, konservų, rūkytų gaminių, koncentruotų sultinių. Mažiau valgykite sviesto, grietinės, kiaušinių.
Stenkitės pamėgti (kitos išeities nėra!) nesūrias vegetariškas sriubas, vaisius, daržoves, sultis, rūgštaus pieno produktus (kefyrą, pasukas).
Jeigu natris, kurio yra valgomojoje druskoje, skatina hipertoninės ligos vystymąsi, tai jo “giminaitis” – kalis, atvirkščiai, būtinas organizmui, todėl jį sunku perdozuoti. Daug šio elemento yra šviežiuose abrikosuose, apelsinuose, bananuose, morkose, kopūstuose, bulvėse, ridikuose ir minėtų daržovių sultyse. Taigi valgykite kuo daugiau šių vaisių ir daržovių!
Venkite antsvorio
Visiems hipertonija sergantiems žmonėms, o ypač tiems, kurie patyrė insultą, gali pakenkti antsvoris. Stenkitės normalizuoti savo svorį.
Yra daug formulių, padedančių nustatyti normalią kūno masę. Naudokite pačią paprasčiausią: savo kilogramais išreikštą svorį padalinkite iš dvigubo metrais išreikšto ūgio. Jeigu gautas indeksas mažesnis negu 25 – jūsų svoris normalus, jeigu nuo 25 iki 30 – pernelyg didelis, daugiau negu 30 – jūs nutukę.
Jeigu jūs per daug sveriate ir jau patyrėte insultą, atsisakykite kaloringo ir lengvai įsisavinamo maisto: miltinių patiekalų, sausainių, pagerintos tešlos gaminių, uogienės, saldainių.
Baltą duoną pakeiskite juoda arba sėlenų duona, bulves – kopūstais, manų košę – grikių koše. Daugiau judėkite. Naudingi pasivaikščiojimai gryname ore ir gydomoji gimnastika. Dėl fizinio krūvio pasitarkite su gydytoju.
Kovokite su aterosklerotinėmis plokštelėmis
Insulto pasikartojimą skatina aterosklerozė. Susiformavusios aterosklerotinės plokštelės labai susiaurina kraujagyslių spindį, todėl krintant spaudimui per susiaurėjusią kraujagyslę pratekančio kraujo gali neužtekti normaliam tam tikros smegenų dalies maitinimui.
Sustabdykite aterosklerozės vystymąsi! Dar labiau apribokite savo racioną, atsisakydami kiaušinių, sausainių, saldumynų. Reguliariai tikrinkite cholesterolio kiekį kraujyje. Jeigu šis kiekis peržengė 240 mg/dl ribą, laikykitės griežtos dietos. O jeigu dieta nepadeda, kreipkitės į gydytoją, kuris paskirs cholesterolio kiekį mažinančių vaistų.
Išmeskite cigaretes
Patyrę insultą, jūs tikriausiai atsisakėte rūkymo. Bet gal dabar jums tenka pasyviai rūkyti (būnate prirūkytoje patalpoje)? Žinokite, kad aterosklerotinės plokštelės dažniausiai formuojasi ne ant sveikos, o ant jau pažeistos kraujagyslės sienelės. Kraujagyslių sieneles ypač žaloja tabako dūmuose esantis anglies oksidas. Ir visiškai nesvarbu, ar jūs rūkote patys, ar tik kvėpuojate cigarečių dūmais užterštu oru. To neturėtų pamiršti ir insultą patyrusio žmogaus šeimos nariai, draugai, bendradarbiai.
Embolai ir trombai
Sutrikus širdies ritmui (virpamoji aritmija), o kartais ir be priežasties, širdies arterijose formuojasi trombai. Jų dalelės (embolai) gali su krauju “nukeliauti” į smegenų kraujagysles ir jas užkimšti. Kartais net elektrokardiografinis tyrimas nepadeda nustatyti, ar yra embolų. Tuomet pasitelkiama echokardiografija. Ji atliekama daugelyje neurologijos ir kardiologijos klinikų.
Insulto vystymąsi skatina ir padidėjęs kraujo krešėjimas bei trombocitų polinkis sulipti ir suformuoti trombus.
Nepersidirbkite
Sergant širdies ligomis ir padidėjus arteriniam spaudimui, o ypač patyrus insultą, reikia riboti fizinį krūvį. Neretai insulto ištiktas žmogus į ligoninę atgabenamas tiesiog iš daržo. Dažniausiai tai atsitinka pagyvenusiems žmonėms, kurie žiemą patyrė insultą, gydėsi, pasveiko, o sulaukę pavasario išskubėjo į sodus ir daržus. “Taip malonu darbuotis, nieko neatsitiks, jei sukasiu vieną kitą lysvelę…” O sukasęs sumano apsišluoti, apsitvarkyti, šiukšles iš sodo išvežti. Ir staiga susmunka – nebevaldo rankos, kojos, nebeįstengia ištarti žodžio… Laimei, jeigu ne vienas plušėjo sode: pastebėję kaimynai pakvietė “Greitąją” arba savo automobiliu atgabeno į ligoninę.
Laukiant atvykstant gydytojo, ligonį reikia paguldyti, po galva, pečiais ir mentėmis pakišti pagalvę, kad galva pasikeltų maždaug 30O kampu nuo lovos ar suolelio. Tokioje padėtyje ligonis ir vežamas.
Būtina nuimti protezus, atsegti apykaklę, atlaisvinti diržą. Kad ligoniui nestigtų oro, reikia atverti orlaidę ar langą.
Jeigu insultą patyręs žmogus vemia, jo galvą reikia pasukti į šalį ir vatos gabalėliu ar bintu apvyniotu pirštu išvalyti burną.
Negalima duoti jokių vaistų, ypač veikiančių kraujagysles ir smegenų struktūras.
Geriausia, kai ligonis pradedamas gydyti nepraėjus daugiau kaip 3-6 valandoms po patirto insulto.